Erika Drungytė. Overtono Langas. Nuo iškrypimo iki politinės normos

Autorius: Erika Drungytė Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/1... 2018-12-31 12:40:11, skaitė 128, komentavo 1

Erika Drungytė. Overtono Langas. Nuo iškrypimo iki politinės normos

Amerikiečių sociologas Džozefas Overtonas (Joseph P. Overton (1960-2003) aprašė technologiją, kuria politikoje naudojamasi norint pakeisti visuomenėje galiojančius pamatinius principus - kaip nepriimtinas idėjas, nepriimtinus reiškinius galima paversti politine norma. Šis socialinių pakeitimų modelis yra pavadintas autoriaus vardu - Overtono langas.

Tai yra puikiai veikianti technologija, kurios efektyvumą garantuoja nuoseklus ir sisteminis jos įgyvendinimas žingsnis po žingsnio. Overtonas parodo, kad visuomenėje yra vadinamasis kokios nors idėjos ar problemos galimybių langas. Vienas langas apima tokias politines idėjas, kurios laikomos priimtinomis, remiantis esamu visuomenės požiūriu, ir politikai to turi griežtai laikytis, kad nebūtų apkaltinti radikalizmu ar ekstremizmu. Lango perstūmimas įvyksta tada, kai politikų, už kuriuos balsuoja visuomenė, idėjos jau yra pakeitusios pačią visuomenę.

Pirmas langas. Nuo neįmanomo iki radikalaus. 

Tikslas. Panaikinti reiškinio aptarimo tabu. Rodyti reiškinį kuo platesniam žmonių būriui. Diskusijas apie reiškinį paversti normaliu dalyku. Šioms diskusijoms suteikti reikšmingumo. Šiam tikslui pasiekti reiškinys yra išstumiamas į informacinį lauką kaip kraštutinai radikalus. Tada tai pritraukia dėmesį. Diskusijos apie temą imamos organizuoti, nes tampa dėmesio verta problema visuomenėje ir akademinėse konferencijose.

Antras langas. Nuo radikalaus iki priimtino. 

Tikslas. Pakeisti sąvoką. Emocionaliai nepriimtini terminai pakeičiami emocionaliai neutraliais. Šiuo etapu įvedamos naujos sąvokos, apibūdinančios tokias reiškinio ypatybes, kurios visuomenės sąmonėje daugiau nebesukelia aršaus pasipiktinimo.

Trečias langas. Nuo priimtino iki protingo. 

Tikslas. Įvesti idėją apie aptariamo reiškinio natūralumą. Remiamasi moksliniais ir pseudomoksliniais faktais ir aiškinimais, kurie reiškinį paženklina kaip natūralų, savaime suprantamą. Tai yra lūžio momentas, kai absoliučiai marginalus reiškinys tampa suprantamas visuomenei.

Ketvirtas langas. Nuo protingo iki populiaraus. 

Tikslas. Masių sąmonei įteigti mintį, kad reiškinys yra paplitęs visuomenėje. Reiškinį asocijuoti su konkrečiomis populiariomis asmenybėmis, kurios visuomenei yra patrauklios.

Penktas langas. Nuo populiaraus iki politinio. 

Tikslas. Reiškinys tampa politiškai svarbiu klausimu. Reiškinio paneigimas vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Įvedamas negatyvus požiūris į tuos, kurie reiškinį smerkia. Nepaklusniesiems suvaldyti sukuriami nauji baudžiamojo kodekso straipsniai.

***

Toks mechanizmas geriausiai veikia liberaliose visuomenėse, kuriose labai greitai bet koks nukrypimas yra paverčiamas norma, nes didžiausia vertybe laikoma pasirinkimo laisvė ir žmogaus teisė laisvai rinktis bet kokį gyvenimo būdą.

Nesunku pagal šio modelio schemą atsekti, kaip vienas ar kitas visuomenėse buvęs smerktinas ar nusikalstamas reiškinys tapo politine norma - kaip nuo baudimo už reiškinio egzistavimą buvo persistumta iki baudimo už reiškinio smerkimą.

Šiuo metu pati opiausia problema yra pedofilijos legalizavimas. Kol kas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) ir Amerikos psichiatrų asociacijos išleistame Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM) pedofilija priskiriama parafilijoms ir laikoma lytiniu nukrypimu. Tačiau neįmanoma jau tapo radikalu, kai kur - ir priimtina. Reiškinys jau yra tapęs diskusijų objektu, apie tai plačiai kalbama ne tik akademiniuose, bet ir politiniuose sluoksniuose. Neigiamą konotaciją „pederastija“ sušvelnino mokslinių terminų „homoseksualumas“, „pedofilija“ įvedimas. Tiesa, būtina paminėti, kad lietuvių kalboje nėra jokių atitikmenų tokiems terminams.

Patį reiškinį dabar mėginama pašalinti iš lytinių nukrypimų sąrašo, legitimizuojant ir suaugusiųjų lytinius santykius su vaikais, ir paties reiškinio įvedimą į politinį lauką. Olandijoje Broliškos meilės, laisvės ir įvairovės partija (PNVD) savo įstatuose teigė, kad jų pagrindinis tikslas yra iš pradžių sumažinti seksualiniams santykiams tinkamą amžių, o vėliau jį iš viso panaikinti. Partija ir jos lyderis Adas van Bergas (Ad Van Berg) siekė, kad pedofilija taptų diskusijų objektu. Partijos programa: pasiekti, kad už vaikų pornografijos laikymą nebebūtų baudžiama, pornografiją transliuoti atvirai per televiziją, ir net dieninėse programose (ribojama turėtų būti tik smurtinė pornografija), kad net mokyklose būtų seksualinis auklėjimas mažamečiams vaikams, o 16 metų sulaukę paaugliai turėtų teisę filmuotis pornografiniuose filmuose. Seksas su gyvuliais turi būti legalus, o gyvulių teisės panaikintos. Be to, ši partija pasisakė už teisę kiekvienam pasirodyti nuogam viešai. Olandijos teismas šias laisves legalizavo pareikšdamas, kad pedofilų partijos egzistavimas neprieštarauja Konstitucijai.

2011 metais įvyko labai rimta mokslininkų konferencija Amerikoje. Štai tik kelios pagrindinės šios konferencijos pranešimų tezės:

1. Pedofilai visuomenėje yra neteisingai niekinami ir demonizuojami.

2. Suaugusiųjų noras turėti lytinius santykius su vaikais yra norma.

3. Psichikos sutrikimų diagnostikos vadovas (DSM-IV) ignoruoja pedofilus, kurie  jaučia meilę ir meilinasi vaikams kaip ir heteroseksualūs ar homoseksualūs asmenys vienas kitam.

4. Dauguma pedofilų yra švelnūs ir racionalūs žmonės.

5. Pedofiliją reikia pašalinti iš nukrypimų sąrašo Psichikos sutrikimų diagnostikos vadove tokiu pat būdu, kaip 1973 metais buvo pašalintas homoseksualumas.

6. DSM turėtų sutelkti dėmesį į pedofilų poreikius ir minimalizuoti dėmesį socialinei kontrolei bei mažiau rūpintis būtinybe apsaugoti vaikus.