Kaip išsipainioti iš psichotechnologijų pančių

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/p... 2014-10-02 04:21:09, skaitė 3848, komentavo 0

Kaip išsipainioti iš psichotechnologijų pančių

"Jus pavertė zombiais" - tokią frazę šiandien galima išgirsti praktiškai visur. Ir kiekvienas galvoja, kad zombiais pavertė tiktai jo oponentus. Tačiau informacinio karo metu darbas vyksta visais frontais. Mes pamėginome išskirti pagrindinius tipus žmonių, kurie ypatingai imlūs poveikiui, o taip pat išsiaiškinti tuos "kabliukus", ant kurių užkimba patiklios žuvelės.

Personalo efektyvumo didinimo specialistai teigia: "Praeityje žmogui buvo būtina gyventi "bandoje", laikantis jos taisyklių, nes kitaip jis paprasčiausiai žūtų. Tai, kad šis dėsnis veikia ir šiandien, įrodo žinomas tyrimas. Kambaryje sėdi šeši žmonės - vienas bandomasis ir penki statytiniai. Ant stalo priešais juos - šešios figūrėlės - penkios juodos ir viena balta. Visiems užduodamas klausimas: "Kokios spalvos figūrėlės?" Statytinių "banda" tvirtina, kad visos jos juodos ir 55% atvejų bandomieji pritardavo daugumos nuomonei. Jie, žinoma, viduje abejoja, bet vis dėlto nedrįsta prieštarauti daugumai. Gaunasi, kad kas antras žmogus yra pasirengęs kartoti tai, ką kalba aplinkiniai - o tai labai rimta pagalba informacinių karų organizatoriams".

PAKLUSNUMAS. Grėsmingi įvykiai pirmiausiai smogia emocijoms. Pasinerdami į jas, mes automatiškai prasmengame į vaikiškų traumų bedugnę. Pamenate tėvų patarimą: "Klausykite vyresniųjų"? Suaugusieji nepamiršta jo, o tik perkelia atsakomybę dėl savo pačių gyvenimo nuo tėvų ant viršininkų, miesto ar šalies vadovų pečių. Pasakys viršininkas: "Jums blogai, šalta, jūs alkanas, jus reikia gelbėti" - žmogus ir patiki tuo, juk nuo vaikystės prisimena, kad "tėvas visada teisus". Kitokio scenarijaus paprasčiausiai nėra - žmogus nemoka išgyventi, jeigu jam niekas nepasakys, kaip tai padaryti. Taip kad paklusnūs griežtų tėvų vaikai, nežiūrint į amžių, puikiausiai pasiduoda pastangoms paversti juos zombiais.

KAIP HEROJUS. Žmonės visada siekia būti herojais ir nori lošti stipriųjų pusėje. Taip kad kai tik atsiranda koks nors nugalėtojas, dauguma žmonių automatiškai stoja jo pusėn, nekreipdami dėmesio į herojaus moralę. Juk nugalėtojai neteisiami. Logika paprasta: būti drauge su herojumi, reiškia pačiam būti herojumi. Šitos triumfo eitynės turi tik vieną "bet": nugalėtasis, kai atsigaus po pralaimėjimo, apsiginkluos nugalėtojo elgesio modeliu. Ir viskas prasideda iš naujo: propaganda, idėjų ir interesų kautynės, konfliktai. Šitam elgesio modeliui daug tūkstančių metų. O mėgdžiotojai - trečia žmonių, lengvai pasiduodančių propagandai, rūšis.

PROPAGANDOS PĖDSAKAI

Vykstant informaciniams karams, būtina išmokti atskirti tiesą nuo išsigalvojimų ir susigaudyti slaptuose "kabliukuose", ant kurių mus pakabina psichologinių technologijų žinovai. Žmonės dažniausiai užkimba už dviejų dalykų - baimių ir stereotipų (mąstymas ir elgesys). Dėl to, kad būtų lengviau paveikti žmogų, jam reikia atjungti logiką ir įjungti emocijas: įbauginti, įžeisti, pagirti, pažadėti dovanų - veikti galima įvairiai.

UŽKIBTI UŽ SIAUBO. Pradžioje žmogui pranešama siaubinga istorija apie tai, kaip "žmonių grupė X tyčiojasi iš nedidelės žmonių grupelės Y". Po tokio pasažo tolimesnė informacija jau nebeargumentuojama ir nebepatvirtinama faktais: siaubingas patyčių vaizdas įjungė emocijas ir žmonės užkibo už siaubo kabliuko.

APGINTI SILPNUOSIUS. Svarbu atkreipti dėmesį į kalbėjimo metodą, kuris dažnai naudojamas: neparankius žmonės dažniausiai vadina "minia", "banda", o jų veiksmus - "pasityčiojimu". Tuo pat metu "saviškiai" apibūdinami kaip "nedidelė grupė". Vadinasi, įdiegiamas konkretus stereotipas, kuris aktyviai formuojamas mumyse nuo vaikystės: negerai skriausti tuos, kurių yra mažiau, ir kurie yra silpnesni, juos reikia ginti. Tai mūsų visuomenės moralinė norma - teikti pagalbą silpniesiems ir tiems, kurie atsidūrė mažumoje. Kas pažeidžia šią taisyklę, atlieka amoralų poelgį ar net nusikaltimą. O jeigu jau tai nusikaltimas, tai jis turi būti būtinai (vėl stereotipas) nubaustas. Išvada, kurią įperša manipuliacija: "žmones iš X grupės reikia nubausti".

APIBENDRINIMAS. Dar vienas labai galingas manipuliacinis triukas - apibendrinimas. Šiuo atveju nusikaltėliais vadinami ne tik kaltieji dėl konkrečių veiksmų, bet ir visi, kurie prijaučia ar nepasisako prieš.

"TINGI" PASLAPTIS. Kas kontroliuoja informaciją, tas valdo pasaulį. Ypač jeigu tasai "kažkas" kontroliuoja informaciją apie pasaulį, žmones ir svarbiausius jų bruožus. Vienas iš tokių bruožų - tingulys. Tai dar vienas kabliukas, labai svarbus propagandistams. Jie žino, kad tikrinti, abejoti ar analizuoti informaciją - tai nelengvas darbas ir kad jis būtų atliktas, reikia noro, kantrybės, o svarbiausia - išsivysčiusio kritiško mąstymo. Tokį savybių rinkinį turi ne tiek jau daug žmonių, dėl to propagandistai drąsiai patys atlieka tuos darbus vietoje savo klausytojų, skaitytojų ir žiūrovų. Taip atsiranda saldainis, kurį labai paprasta nuryti, bet neįmanoma išspjauti.

NON STOP. Svarbiausia propagandoje - pastovumas kalant į galvas svarbiausias, esmines žinias. Tuo pat metu jos turi būti iki kraštutinumo aiškios ir paprastos, nukreiptos konkrečioms tikslinėms auditorijoms ir būtinai darančios įtaką jų motyvacijai (poreikiams). Klasikinis pavyzdys - bolševikų šūkis "Žemę - valstiečiams, gamyklas - darbininkams".

IŠPLAUK IR INFORMACINIO CHAOSO JŪROS

Informacinių monstrų šiandieniniame pasaulyje - didelė gausybė. Reikėtų išmokti, kaip jiems nepasiduoti.

Kad galėtume priešintis propagandai, pirmiausiai reikia prisipažinti patiems sau: "Taip, aš galiu tapti įtakojimo iš šalies auka". Šis prisipažinimas - tai ir yra pats pirmasis žingsnis link pasipriešinimo manipuliacijoms. Tačiau daugybė žmonių niekaip negali su tuo sutikti: "Kaip?! Aš - toks išsilavinęs, apsiskaitęs, nuolat sekantis visas naujienas - ir galiu tapti kažkokia auka?! Tai absoliučiai neįmanoma!!!"

Tokią emocingą reakciją galima puikiai paaiškinti mūsų apsauginiais psichologiniais mechanizmais: "Aš esu geras ir dėl to blogu (auka) būti negaliu!" taip pat svarbu paieškoti atsakymų į tokius klausimus: Kokių tikslų siekia žmogus (grupė žmonių), kuris (kurie) praneša man šią naujieną? Mane tiesiog informuoja, ar, vis dėlto, nori padaryti įtaką mano nuomonei? Kuo mane norima įtikinti? Kiek įrodoma yra tai, kas nuskambėjo? Kuo tai pagrįsta? Kokios priemonės tam naudojamos - žodžiai, video siužetas ar kažkas kito? Kokios reakcijos iš manęs laukia tasai, kuris kalba ir ar išties čia yra tai, ko man norisi?

SVARBIOS TAISYKLĖS

Be to, kad sužvejotume tiesos grūdą ir begalės naujienų ir pranešimų, būtina žinoti dar kelias taisykles:

  1. Tikrinti informaciją, o į tą, kurios tikrinti nesiruošiate, nereaguoti emociškai.
  2. Visada užduokite sau klausimą: Ar reikalinga man šita informacija - ir neskubėkite su atsakymu. Ieškokite kitokio požiūrio į problemą, juk išvadų vienareikšmiškumas - tai pirmas požymis, kad jūs jau zombis. Išgirdę bet kokias paskalas, paklauskite savęs: o gal yra kita nuomonė šiuo klausimu?
  3. Ieškokite savų sprendimų. 70% žmonių priima sprendimus, rinkdamiesi iš standartinių variantų, netgi negalvodami, ką dar galima būtų padaryti šioje situacijoje. Pavyzdžiui, "Jeigu prasidės karas, eisiu kariauti ir tapsiu didvyriu, arba pasislėpsiu rūsyje ir tada išgyvensiu, bet tapsiu išdaviku". Apie tai, kad galima neiti kariauti ir tuo pat metu netapti išdaviku, žmogus negalvoja, o juk toks variantas egzistuoja (darbas užnugaryje, pavyzdžiui).
  4. Ginčykitės pats su savimi. Mūsų smegenys turi savybę nukreipti mus ieškoti patvirtinimo, o ne paneigimo, kai kalba eina apie jau susiformavusią nuomonę. Pavyzdžiui, kandidatas į deputatus ar prezidentus sako: "Užimsiu postą - visiems padidinsiu algas ir pensiją". Žmonėms, žinoma, norisi tuo tikėti ir jie netgi nesusimąsto, kokią kainą jiems teks sumokėti už tokią "dovaną".

www