Rasa Baločkaitė. Maža agrarinė tauta, susipykusi su logika, su faktais ir su realybe

Autorius: Rasa Balockaitė Šaltinis: https://www.facebook.com/rasa.... 2019-01-18 11:22:52, skaitė 369, komentavo 1

Rasa Baločkaitė. Maža agrarinė tauta, susipykusi su logika, su faktais ir su realybe

So here it goes, maža agrarinė tauta, susipykusi su logika, su faktais ir su realybe.

Tam tikros smegenų sritys (migdolinis kūnas ir kt.), atsakingos už išgyvenimą, už instinktus, stipriai reguliuoja žmogaus elgesį, ypač grėsmės ir pavojaus atvejais - smegenys duoda signalą, išskiriami dideli hormonų (andrenalino, dopamino, seratonino oksitocino ir kt.) kiekiai, kūnas paruošiamas fight or freeze, kovoti arba apmirti, stipriau arba lėčiau ima plakti širdis, pakinta kraujotaka ir kraujospūdis, kvėpavimas, žmogus išbąla ir iškaista bei išrausta, sulėtėja virškinimas, stresas paralyžuoja gebėjimą mąstyti, kritiniu atveju, disocijuojama, žmogus praranda ryšį su jį supančią realybe o vėliau tiesiog nieko neatsimena. 

Daugeliu atvejų, tokios patirtis palieka biocheminį įspaudą, imprint, kūne ir smegenyse, kitais žodžiais tariant - tai tampa tam tikra išgyvenimo schema, kurią organizmas bei smegenys, mažiausiai dingsčiau pasitaikius, yra linkęs nevalingai pakartoti. 

Tačiau notorious Lietuvos psichologai jums sako: "(M)es ir tik mes esame savo gyvenimo kūrėjai. ... Kiekvieną akimirką mes renkamės: šypsotis ar verkti, supykti ar atleisti, įsižeisti arba nesureikšminti, priimti situaciją ar neigti."

Nes jeigu, pavyzdžiui, jus kas nors primušė, trenkė su plyta į galvą, apiplėšė, išprievartavo, o paskui išdūrė akis, kad neatpažintumėt ir negalėtumėt paliudyti prieš nusikaltėlį (arba - žemino, tyčiojosi, devaldiavo, sukeldami emocinį skausmą, smurtavo, sužalojo fiziškai, šmeižė ir devalidavo viešai, taip, kad aplinkiniai nepasitikėtų jumis ir jūs negautumėt pagalbos), tai svarbiausia tokioje situacijoje nepamiršti - jūs juk galite priimti šią situaciją, bet jos nesureikšminti, neįsižeisti, atleisti, nesupykti, neverkti, o tiesiog, na tiesiog, šypsotis - nes tik jūs esate savo gyvenimo šeimininkai, kaip sako psichologė ir šeimos konsultantė Aurima Dilienė (užuojauta toms šeimoms).

Aurima Dilienė

Čia, kas čia, šioje citatoje, pasakyta, yra siaubingas antrinis smurtas, čia yra devalidacija (principe, neigiamos smurtą patyrusio asmens patirtys ir išgyvenimai), čia yra reviktimizacija (asmuo kaltinamamas dėl to, ką jis ir jo kūnas natūraliai išgyvena, esą, tik jis pats yra savo gyvenimo šeimininkas ir ne kas kitas, o tik jis pats pasirinko jausti tuos neigiamus jausmus), tai yra mental rape (žmogui neleidžiama jausti to, ką jis, jo kūnas natūraliai duotoje situacijoje išgyvena, jis prievartaujamas nejausti), tai yra robbery of the soul - tiesiog, destrukcija, per kurią naikinama pati žmogaus esmė, t.y. gebėjimas jausti ir spontaniškai, natūraliai reaguoti į blogį, į grėsmę, į pavojų. 

Dar daugiau, tai yra kažkoks moralinis arijizmas, neigiantis žmogaus ribotumą ir implikuojantis, jog jis turi savyje neribotų galių, leidžiančių jam, kaip antžmogiui, supermensch, peržengti, transcend, bet kokias jį ribojančias aplinkybes. 

I sit at my desk, my life is grotesque, kaip sakė Josifas Brodskis. 

Šita visuomenė tokia keista - susipykusi su logika, faktais, realybe, su tuo, kas vadinama mokslu, - visuomenė, kuri gyvena savo pačios susikurtų, neaišku kuo pagrįstų tiesų bei nuostatų pasaulyje - ką noriu, tą ir susigalvoju, nes man taip patinka, nes tai gražiai skamba, - todėl, aš nusprendžiau, kad tai ir bus tiesa.