Graikų europarlamentaras: „Komunizmo tapatinimas su nacizmu – nepriimtinas ir provokacinis“

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2019-01-26 15:07:52, skaitė 113, komentavo 3

Graikų europarlamentaras: „Komunizmo tapatinimas su nacizmu – nepriimtinas ir provokacinis“

Europos Sąjungai pirmininkaujančioje Estijoje šį mėnesį vykusi taip vadinamos „Totalitarizmo aukų atminimo dienos“ konferencija, kurios pagrindiniu akcentu greta populiariai iškraipomo Molotovo-Ribentropo pakto buvo šiandien paplitusi klišė marksizmą, socializmą ir komunizmą prilyginti nacizmui – esą ir vieno, ir kito esama „totalitarinių ideologijų“, nusipelniusių vienodo pasmerkimo.

Tuo tarpu Graikijai atstovaujantis europarlamentaras Kostas Papadakis teigia priešingai – kad šito esama šlykštaus ir gėdingo istorijos klastojimo, kuriuo bandoma nuslėpti glaudų ryšį, esantį tarp barbariško fašizmo ir neva minkštos bei pūkuotos kapitalistinės „demokratijos“. Žemiau – jo straipsnio vertimas į lietuvių kalbą.

 

 


KOMUNIZMO TAPATINIMAS SU NACIZMU – NEPRIIMTINAS IR PROVOKACINIS

 

 

 

ES pirmininkaujančios Estijos surengta provokacinė antikomunistinė konferencija – joks žaibas iš dangaus. Panašūs antikomunistiniai renginiai ir seniau organizuoti per didžiuliais biudžetais ES įtvirtinti bandomą vadinamąją „Europos totalitarinių aukų atminimo dieną“, rugpjūčio 23 d. Tai – surežisuota kampanija, skirta socializmui apšmeižti, istorijai perrašyti ir nepriimtinai bei provokuojančiai sutapatinti komunizmą su fašizmo baisybėmis; t. y. sutapatinti nacizmą su tomis jėgomis, kurios jį ir sutriuškino.

 

Pagrindinis tikslas yra nuslėpti faktą, kad fašizmas – kapitalo valdžios forma ypatingomis sąlygomis. Vokietijoje nacizmas buvo idealus būdas kapitalui paremti karinio pasirengimo naujų rinkų užkariavimui, itin gilios kapitalistinės krizės, revoliucinių idėjų pakilimo, Vokietijos Kompartijos ir TSRS prestižo pakilimo sąlygomis. Nacizmą politiškai bei finansiškai rėmė vokiškojo kapitalo sluoksniai, su juo tapatinosi ištisos monopolijos (Krupas, I. G. Farben, Zymensas ir kt.), jis bendradarbiavo ir su „demokratinių“ kapitalistinių valstybių kolosais („Dženeral motors“, „Dženeral elektrik“, „ITT“, „Ford“, IBM ir kt.).

 

Mirtiniausią ir ryžtingiausią savo priešą nacizmas-fašizmas sutiko prieš 100-metį Spalio revoliucijos sukurtos socialistinės TSRS visuomenės asmenyje. 20 mln. žuvusiųjų tarybinių piliečių – kruvinas socializmo ir nacizmo konfrontacijos įrodymas. Komunistai kiekvienoje šalyje sudarė ryžtingiausią ir kovingiausią antinacistinę jėgą – mūsų šalyje Kompartijos vaidmuo – būdingas šito pavyzdys.

 

Ši antikomunistinė kampanija, vedama kapitalistinės ES, eina ranka rankon su puolimu prieš darbo žmonių teises – ir ji tęsiasi daugelį metų.

 

Liūdnai pagarsėjęs 2005 m. Europos Tarybos antikomunistinis memorandumas paskatino šias anti-istorines pastangas. Tačiau jam nepavyko gauti būtiną daugumą Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, kuri būtų jį dariusį privalomu visoms valstybėms-narėms.

 

Dėka lemiamo Graikijos Kompartijos (GKP) indėlio ir mobilizacijų, šis memorandumas buvo pasitiktas plačiu ir masiniu graikų liaudies bei kitų Europos tautų, o taip pat ir profsąjungų bei kitų masinių organizacijų ir visuomenės veikėjų pasmerkimu. Tuometės Graikijos, Portugalijos ir Kipro vyriausybės pareiškė jo nepalaikysiančios. Dauguma Graikijos buržuazinių partijų parlamentarų bei europarlamentarų išreiškė savo nepritarimą.

 

Tada sekė 2006 m. Europarlamento antikomunistinės rezoliucijos; ypač įsidėmėtina 2009 m. balandžio mėn. rezoliucija, pavadinimu „Europos sąmonė ir totalitarizmas“ – verta pažymėti, kad už ją nenubalsavo nei vienas Graikijos europarlamentaras. Šitai sekė dar eilė kitų ES antikomunistinių proklamacijų bei sprendimų.

 

Be minėtųjų deklaracijų ir rezoliucijų, eilėje ES valstybių-narių prastūminėjami praktiniai antikikomunistiniai veiksmai (pvz.: Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje), o taip pat ir su ES bendradarbiaujančiose šalyse (pvz.: Ukrainoje). Mes nurodome būtent į komunistų persekiojimą, prieš juos rengiamus teismus, pasmerkimą, Kompartijų veiklos bei komunistinės simbolikos draudimą ir t. t.

 

Akivaizdi šios antikomunistinės kampanijos išdava – nacizmo-fašizmo pateisinimas, pagražinimas ir reabilitavimas. Minėtose šalyse nacistiniams kolaborantams ir jų politiniams palikuoniams dalinami apdovanojimai, pensijos ir privilegijos.

 

Šiemet ES dosniai pafinansavo „Europos istorijos namus“, kad tuo būdu propaguotų savo anti-istorinį, antikomunistinį pamokslavimą, tuo pačiu metais iš metų organizuodama antikomunistinę programą „Europą piliečiams“, šmeiždama socializmą ir į tai įtraukdama vietines savivaldybes, nevyriausybines organizacijas ir kt.

 

Galimybe pasireikšti Estijoje vykusioje antikomunistinėje fiestoje pasinaudojo keletas skirtingų jėgų. Primityvus ir grubus antikomunizmas, kuriame vedantį vaidmenį atlieka „Naujoji demokratija“ (Graikijos konservatoriai – red. past.), sekama PASOK ir POTAMI (Graikijos socialdemokratinės, socialliberainės partijos – red. past.), žinoma, kartu su nacistine Auksine aušra, kopijuodama visą propagandą su tikslu šmeižti socializmą ir TSRS, su tikslu klastoti tautų istoriją.

 

Graikijos valdžios nedalyvavimas šių metų anti-istorinėse ir antikomunistinėse fiestose Estijoje negali nuslėpti fakto, kad SYRIZA (Graikijos vyriausybinė „kairiųjų“ partija – red. past.) tiek užslėptai, tiek atvirai propaguoja Stalino prilyginimą Hitleriui, atlikdama svarbų vaidmenį antitarybinėje ir antikomunistinėje propagandoje, tuo pačiu siekdama nuslėpti arba iškreipti santykį tarp kapitalizmo ir fašizmo.

 

Būdingas vyriausybės veidmainystės pavyzdys yra tai, kad vienas jos atstovas šiemet dalyvavo panašiuose antikomunistiniuose renginiuose Bratislavoje – šitai GKP pasmerkė; tuo tarpu prieš keletą savaičių, liepos 15 d., laikraštyje „Avgi“ išėjo straipsnis, populiarinantis komunizmo prilyginimą fašizmui.

 

Liaudies patyrimas byloja, kad antikomunizmo eskalavimas pranašauja būsiant naujus antiliaudinius politinius sprendimus, liaudies teisių apribojimus, naujas serijas imperialistinių karų. Kova dėl antikomunistinių persekiojimų ir uždraudimų panaikinimą, kova prieš antikomunizmą, už einamųjų liaudies poreikių patenkinimą, už liaudies teises, yra neatskiriama nuo kovos už darbo žmonių valdžią, už darbininkų klasės ir liaudies sluoksnių išvadavimo nuo kapitalistinio išnaudojimo ir imperialistinių sąjungų jungo, už pačių tautų virtimą savo kuriamų turtų šeimininkėmis.

 

Ką jie bedarys, istorijos neperrašysi nei mėlynomis, nei žaliomis, nei juodomis raidėmis. Ji jau užrašyta milijonų prieš nacizmą-fašizmą kovojusių kovotojų, komunistų, krauju. Tautų rankose pasirinkimas sujungti jėgas su komunistais, kad kartu nublokštume kapitalizmą – kuris ir kuria skurdą, karus, fašizmą, nacizmą ir jo nostalgikus, į istorijos šiukšlyną.
 
Kostas Papadakis (GKP CK ir Europos parlamento narys).
 
Šaltinis: Graikijos Komunistų Partija