Vytautas Budnikas. Karas prieš prigimtinę šeimą

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2019/0... 2019-05-05 09:19:23, skaitė 128, komentavo 2

Vytautas Budnikas. Karas prieš prigimtinę šeimą

Prieš keletą dešimtmečių, atstatant Lietuvos valstybingumą buvo sunku ar net neįmanoma įsivaizduoti, kokį puolimą šalyje teks patirti prigimtinei šeimai. LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad <šeima  yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę...>. Tačiau vis daugiau politinio elito, visuomeninių organizacijų atstovų žiniasklaidoje teigia, kad visuomeninis, ekonominis ir kultūrinis progresas įtakoja ir šeimos sampratą, todėl esą atsižvelgiant į natūralius visuomenės pokyčius, būtina koreguoti ir keisti šeimos teisinį bei visuomeninį turinį.

Lietuvos visuomenės dauguma (85 proc.) – nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimui. Tačiau jau gerą dešimtmetį žiniasklaidoje peršama mintis, jog tos pačios lyties asmenų kuriamos „šeimos“ yra gėris. Toks pat, kaip ir prigimtinė vyro ir moters šeima. 

Įtvirtinti tokią „šeimą“ mėginama įvairiais būdais, tarp jų ir teisiniais. Štai 2018 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė, kad ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, privalo pripažinti užsienyje sudarytas vienos lyties porų „santuokas“. 2019 m. sausio 11 d., remdamasis šiuo sprendimu, Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad šeimos sąvoka yra neutrali biologinių lyčių skirties požiūriu. Dabar jau nekyla abejonių, kad, padedant KT, mėginama pakeisti šeimos sampratą. KT „purena dirvą“ alternatyvioms „šeimoms“.

Taigi šimtmečiais mūsų puoselėta prigimtinė šeima dabar atsidūrė prie didelių išmėginimų slenksčio. Kiek Lietuvos politikų tam priešinasi?

Šeimos krizė šiandien apėmusi visą Vakarų visuomenę. Neoliberalaus mąstymo sukelto vertybinio perversmo metu pakeista gėrio ir blogio samprata. Kartu pakito ir požiūris į santuoką ir šeimą. Lig šiolei šeima laikyta pamatiniu visuomenės gėriu. Santuoka taip pat buvo nekvestionuojamas gėris, nes santuokoje asmenys prisiima įsipareigojimus ne tik vienas kitam, bet ir visuomenei. Ji nuo seniausių laikų visose kultūrose siejama su visuomenės tęstinumo užtikrinimu – vaikų gimdymu, auginimu, auklėjimu.

Šiandien kai kuriose ES valstybėse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose) santuoka jau nesiejama su vaikų gimimu ir gali būti sudaroma tarp tos pačios lyties asmenų. 

Šeimos krizės padariniai akivaizdūs: Europos šalyse drastiškai mažėja gimstamumas – viena moteris Suomijoje vidutiniškai pagimdo 1,6 vaiko (tautos tęstinumui užtikrinti būtina 2,1)  Švedijoje – 1,8, Latvijoje – apie 1,2, Lenkijoje – 1,29, Vokietijoje – 1,3 vaiko (palyginimui –  Afrikos valstybėse šis rodiklis yra 4,7). Taip Europoje katastrofiškai mažėja ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius. 

Lietuvoje vaikų gimstamumas per pastaruosius 30 metų vienam tūkstančiui gyventojų sumažėjo trečdaliu (gimusių kūdikių kasmet mažėja beveik po 1 tūkst.). Proporcingai daugėja 60 metų ir vyresnių gyventojų. Lietuva peržengė demografinės senatvės ribą. Vaizdžiai tariant, tai reiškia lietuvių tautos ir valstybės nykimą.

Tačiau vilčių teikia įkvepiantys Vengrijos ir Lenkijos šeimos politikos pavyzdžiai. Padidinus išmokas, skatinančias šeimas susilaukti daugiau vaikų, Lenkijos suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu  nuo 1,29 vaiko šoktelėjo iki 1,42. Vengrija bene geriausias pavyzdys. Nuo 2010-ųjų ji atkakliai vykdo į šeimą orientuotą politiką: moterys gali trejiems metams išeiti motinystės atostogų, keturis ar daugiau vaikų  auginančios motinos visam laikui atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, šeimoms remti valstybė skiria 5 proc. BVP. Tokios šeimos politikos rezultatai – per aštuonerius metus abortų skaičius Vengrijoje sumažėjo 33,5 proc.,  skyrybų – 22,5 proc.,  santuokų padaugėjo 43 proc. Šių valstybių teisės aktai saugo šeimą ir santuoką: Lenkijos teisė nenumato santuokos ar partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų, Vengrijos konstitucijoje santuoka ir šeima įtvirtinta kaip tautos išlikimo pagrindas. 

Taigi tautos ir valstybės tęstinumui bei sėkmingai raidai būtinas ne tik nepertraukiamas BVP augimas, bet šalies politinio elito atsakingas požiūris į šeimą ir valstybę.

Europos šalių visuomenės bunda, stiprėja pasipriešinimas destruktyviai ideologijai, nukreiptai prieš šeimą – pamatinę visų tautų vertybę. Turime telktis su kitomis bundančiomis Europos tautomis. Visoje Europoje už šeimos išsaugojimą pasisakančios jėgos kyla į kovą. Bet mums reikia vienytis. Europos Parlamento rinkimai yra galimybė vienytis ir Sąjungos lygiu su kitomis politinėmis jėgomis įkurti tarptautinę kovos už šeimą organizaciją.