Stasys Jakeliūnas pakomentavo Lietuvos banko pranešimą

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/stasys... 2019-05-17 20:10:51, skaitė 138, komentavo 0

Stasys Jakeliūnas pakomentavo Lietuvos banko pranešimą

Lietuvos bankas paskelbė pranešimą „Švedijos nacionalinė audito tarnyba: interpretacija dėl krizės yra neteisinga“.

Jame sakoma, kad „Lietuvos bankas gavo Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą dėl neteisingų šios tarnybos išvadų apie bankų krizę interpretavimo“.

„Rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“, - rašoma Lietuvos banko pranešime visuomenei.

Taip pat kviečiama susipažinti su visu šiuo raštu:

sved%20r-05.png

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas visuomeniniuose tinkluose pakomentavo šį Lietuvos banko pranešimą.

„Lietuvos bankas kreipėsi į Švedijos nacionalinę audito tarnybą ir gavo atsakymą, kurį šiandien taip pristatė savo svetainėje:

„Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.

1. Parlamentinio tyrimo išvadų šiais klausimais dar nėra, todėl teigti, kad „jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi“ nėra jokio pagrindo. Neaišku kokiu tikslu ir kaip formuluodamas klausimus bei jų kontekstą į šią instituciją kreipėsi Lietuvos bankas (jo laiško Švedijos institucijai nepavyko rasti).

2. Mano iki šiol viešai išsakyti ir publikuoti teiginiai apie Švedijos bankų atsakomybę dėl krizės Baltijos šalyse yra grįsti ne vienu šaltiniu. Esminis šiuo atžvilgiu - Švedijos parlamento Finansų komitete 2010-02-02 vykusių klausymų medžiaga, kurios vertimą į lietuvių kalbą esu perdavęs Lietuvos bankui. Joje yra ir Švedijos Finansų inspekcijos vadovo pranešimas bei atsakymai į parlamentarų klausimus apie šios institucijos atsakomybę ir darbo trūkumus, prižiūrint komercinius bankus. Siūlau susipažinti, jei dar nebuvo progos to padaryti.

3. Lietuvos bankui taip pat siūlau įdėmiau susipažinti su medžiaga apie bankų vaidmenį krizės metu, kurią 2019-04-26 publikavo pats Lietuvos bankas. 2009-04-17 ir 2012-01-06 parengtose studijose, be kitos informacijos, yra ir tokie teiginiai: „Bankų vaidmuo šiame krizės epizode yra ypač svarbus“; „Pažymėtina, kad per bumą bankai neapsiribojo vietiniais ištekliais ir NT burbulas buvo pučiamas pasitelkiant perteklinį finansavimą iš užsienio, o per krizę ir po jos šie ištekliai buvo sparčiai atitraukiami, nors tai veikiausiai apsunkino ekonominę ir finansinę ūkio situaciją.“; „Krizės metu bankų elgsena, orientuota grynai į savo interesų gynimą, buvo agresyvi ir galimai gilinanti krizę“.

4. Remiantis šiandien paskelbta informacija, atrodo, kad kovo mėn. į tą pačią Švedijos tarnybą kreipėsi ir Lietuvos bankų asociacija. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos bankas ir ši asociacija bendradarbiauja, formuodami bendrą poziciją dėl krizės priežasčių ir bankų vaidmens joje (panašiai kaip ir VILIBOR problemos atveju). Jei taip būtų iš tikrųjų, kiltų didelės abejonės, ar Lietuvos bankas veikia kaip nepriklausoma (šiuo atveju - nuo komercinių bankų ir jų interesų) institucija.

5. Tokios informacijos paskelbimas šiuo metu gali būti vertinamas ir kaip Lietuvos banko dalyvavimas prezidento rinkimų kampanijoje. Nes taip pateikti teiginiai yra palankūs vienam iš kandidatų, kuris 18 metų dirbo ekonomistu Švedijos banke, o prieš tai - ir Lietuvos banko valdyboje“, - parašė S. Jakeliūnas.

Susiję:

Kodėl Lietuvoje kilo krizė ir kiek ji mums visiems kainavo