M. Kundrotas. Kiek aplink mus debilų?

Autorius: Marius Kundrotas Šaltinis: http://alkas.lt/2019/05/24/m-k... 2019-05-24 08:56:52, skaitė 215, komentavo 7

M. Kundrotas. Kiek aplink mus debilų?

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Debilumas arba lengvoji silpnaprotystė atpažįstama pagal įvairius kriterijus. Paprastai pabrėžiamas silpnas arba nulinis gebėjimas mąstyti abstrakčiai, kurti ar suvokti teorijas, apsiribojimas konkrečiais ir praktiškais dalykais, egocentriškumas, bet kartu – imlumas įtakai, empatijos (gebėjimo suprasti kitą ir kitokį) stoka, didelis emocingumas. Kiti dar pažymi šiurkštumą, perdėtą polinkį į smurtą arba seksą, arba į juos abu.

Sumuojant šiuos požymius išeitų, jog debilai sudaro gausesnę visuomenės dalį, nei įprasta manyti. Šviesaus atminimo signataras, politikas ir savamokslis filosofas Kazimieras Uoka tokius vadindavo tiesiog gyvūnais. Vietoje įprasto žmogaus rūšies įvardijimo Homo sapiens (protingasis žmogus) jiems tenka taikyti terminą Homo animalis.

Debilumu pasižymintiems žmonėms leidžiama tuoktis, turėti vaikų, teisiškai jie pripažįstami veiksniais. Liūdniausia, jog teisiškai veiksnus žmogus pripažįstamas veiksniu ir politiškai. Šie žmonės sudaro žymią rinkėjų dalį ir renka valdžią, pagal kurios sprendimus tenka gyventi visiems. Savanaudiški, dažniausiai – materialūs interesai ir kartu – imlumas įtakai sudaro šių žmonių politinių motyvų bazę. Ačiū Dievui, jog daugelis tokių asmenų yra tiesiog apolitiški – jie per daug savanaudiški, kad mąstytų bendruomenės ar valstybės kategorijomis.

Deja, dalis – ir dar gana gausi dalis – jų, vis dėlto, eina į rinkimus. Jie lengvai pasiduoda populistinei demagogijai. Linkę į mesijų, gelbėtojų paiešką. Abejonė – didžiausias jų priešas. Juos charakterizuoja aklas tikėjimas iki pirmo didesnio nusivylimo ar naujo mesijo pasirodymo. Jiems atrodo visiškai normalūs pažadai sumažinti mokesčius ir tuo pat metu pakelti socialines išmokas. O apskritai mėgiamiausias jų politines programas galima sutraukti į keturis žodžius: rinkite mus – duosime pinigų.

Politinėse kampanijose jie pirmiausiai ieško atsakymo į klausimą: kas man iš to? Rečiau pasitaiko individų, kurie, vis dėlto, turi tam tikrų vertybių, tačiau lengvai pasiduoda dvišalėms schemoms, pavyzdžiui: Rytai – gerai, Vakarai – blogai, arba atvirkščiai. Jie mielai pasirinks patį velnią, jeigu jis ras bent vieną akcentą, rezonuojantį su jų primityvia pasaulėžiūra. Įteisinti vienalytes santuokas, kitaip mus užpuls rusai, arba atvirkščiai – palaikyti Vladimirą Putiną, nes jis „gina“ prigimtines šeimas – du priešingi tos pačios kategorijos pasirinkimų pavyzdžiai.

Debilams per sunku suvokti daugiasluoksnes sistemas ar juolab – niuansus. Jei V. Putinas prieš gėjus arba atvirkščiai, kuris nors jų tikrai turi būti geras, o kitas – blogas. Šie žmonės ypač mėgsta akivaizdybes ir apibendrinimus. Ieškoti universalios tiesos jiems – bergždžias reikalas, nes tiesa jiems aiški be jokių diskusijų, abejonių ar įrodinėjimų, o žmogaus individualumas, kitoniškumas jiems kelia isteriją. Paradoksalu, bet didžiausi egocentrikai dažnai būna ir didžiausi kolektyvistai. Nes tik masėje jie pajunta savo asmens galią.

Dar vienas esminis intelekto (arba jo stokos) požymis – humoro suvokimas. Debilų humoras dažniausiai apsiriboja antruoju galu. Ne dėl to, kad jų pokštai būtų iš tiesų sąmojingi – pasitaiko vulgaraus, bet sąmojingo humoro – o tiesiog todėl, kad vulgarūs. Paminėjai lytinius organus ar ekskrementus – ir jau juokinga.

Itin didelę reikšmę debilams turi lytinis gyvenimas. Ko stebėtis – gyvūnai. Savo vertę jie apibrėžia pagal lytinį pajėgumą, dėl to tipiškas vyriškos lyties debilas yra mačio, o tipiška moteriškos lyties debilė – nimfomanė arba tiesiog – barakuda. Fizinė jėga – taip pat esminė debilams charakteristika, tiesa, dažniausiai – vyriškosios lyties. Debiliems vyrams svarbu būti stipriems, o debilioms moterims – rasti tokių vyrų ir jiems atsiduoti.

Debilams ypač svarbu dominuoti. Jų sąmonėje vis dar veikia gyvūniškasis pradas, toks priešingas dvasiniam, kur svarbiausios – tiesos, prasmės, gėrio kategorijos. Todėl debilas itin retai pasakys – klydau. Jam svarbiau įveikti priešininką, nei atrasti objektyvią tiesą. Jis ginčysis iki paskutiniųjų, nervinsis, sieks pažeminti pašnekovą, bet šiukštu vengs pripažinti jo teisumą. Tuo pat metu mielai pasiduos bet kuriam stipresniam patinui (itin retu atveju – patelei) su aiškia, akivaizdžia ir kuo primityvesne žmogaus, tautos ar pasaulio vizija.

Itin svarbus jėgos ir lyderystės kriterijus debilui – agresija. Kuo agresyvesnis lyderis, tuo lengviau jis atpažįstamas kaip tikras lyderis, turintis rimtos potencijos nugalėti. Svarstantis, abejojantis, ieškantis žmogus vargu, ar taps debilaus asmens lyderiu. Jam reikia akivaizdžios jėgos, net jeigu ji – tik sumaniai imituojama vedžiojant už nosies žemo intelekto asmenis.

Ar įmanoma apsiginti nuo debilų viešpatavimo? Regis, yra tik vienas būdas. Privalomas politinio išsilavinimo testas. Vienintelis pateisinamas rinkimų cenzas. Tokiame teste galėtų būti pateikiami klausimai apie svarbiausias Lietuvos ir Europos institucijas, jų kompetencijas, klasikines politines ideologijas, bendriausio pobūdžio Lietuvos ir pasaulio istoriją. Toks siūlymas gali skambėti radikaliai, bet tai – vienintelis išsigelbėjimas. Priešingu atveju valdžią mums toliau rinks debilai, o jos sprendimus teks vykdyti mums visiems.