Kas mūsų laukia: evoliucija ar degradacija?

Autorius: Voldemaras Zacharka Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2019... 2019-06-04 08:00:14, skaitė 139, komentavo 2

Kas mūsų laukia: evoliucija ar degradacija?

Atrodo, kvailas klausimas. Tačiau neskubėkite daryti išvadų, iki galo neperskaitę, ką jums parašysiu.

Beje, optimistus nuvilsiu iškart: mes jau pasiekėme tokį evoliucijos lygį, kad toliau nebebus įmanoma vystytis. Tai darys mūsų jau visai baigiamas sukurti dirbtinis intelektas. Čia kaip su tuo šuolininku į aukštį su kartimi: pirmiausia staigus atsiplėšimas nuo žemės, po to seka staigus kilimas aukštyn, dar toliau – trumpa judėjimo sustojimo stadija pačioje išsivystymo viršūnėje, o dar po to labai skaudus kritimas žemyn. Reikia turėti omeny, kad mums likimas jokio čiužinio ar pagalvės smūgiui suminkštinti nepadės. Taigi: kuo aukščiau iššoksim, tuo daugiau galimybių išsitrėkšti nukritus.

Iki šiol mes tik evoliucionavome ir kilome vis aukštyn. Nes turėjome didžiulį žinių rezervą. Dabar pasiekėme tokią fazę pačioje skrydžio viršūnėje, kad laikas pamesti iškilti padėjusią kartį ir tuoj tuoj pradėsime kristi žemyn. Paklausite: o kaip bus su evoliucija? Toliau žmogus nebeevoliucionuos.

Tuo nuo šiol užsiims žmogaus sukurtas dirbtinis intelektas, nes pats žmogus save jau bus išsisėmęs. Jis daugiau nebegalės konkuruoti su savo paties sukurtu robotu, tad istorija padarys staigų viražą, ir dirbtinis protas pasuks tuo keliu, paskui kurį Žmogus jau mąstyti nebespės. Pasiekęs aukščiausią savo evoliucijos tašką, jis dar galėtų vystytis, tačiau pažangesnis už patį žmogų biorobotas taps tikra našta naujiesiems Žemės valdovams, ir į juos dedamos viltys savęs nebeatsipirks. Štai tada mes iš didžiulio savo iškilimo tašką trenksimės į žemę, štai tada mūsų ir nebeliks.

Įtariu, jog šitokio tipo pasikeitimai jau ne karto įvyko Žemėje. Kaip kad ir tvirtinu, jog mes irgi esame evoliucionavę robotai, išsivystę iš dar primityvesnių. Ir kaskart žmonės arba save susinaikindavo, arba mus sunaikindovo baisios katastrofos arba iki šiol neišaiškinti ir nesuprantami reiškiniai. Žodžiu, mums artėja galas nes pradedame lenkti patys save.

Štai tik prisiminkite, kas įvyko žmogui atradus elektrą. Staiga per šimtmetį mūsų intelektas pakilo į neįsivaizduojamas aukštumas. Dabar jis yra tokiame aukštyje, kad beliko tik susikurti sau pakaitalą ir išnykti nuo Žemės paviršiaus. Kaip tai įvyks, kol kas niekam nesuprantama. Bet taip turi įvykti, nes mes nebepajėgūs peršokti patys savęs.

Vienas iš variantų gali būti Žemės magnetinio lauko netekimas.Tai būtų nepataisoma katastrofa. Žmogus dabar gyvena taip, tarsi elektra –savaime suprantamas dalykas. Tačiau pasaulis greit pamiršo vos kelių dešimtmečių gamtos įspėjima, kuomet Šiaurės Amerikoje elektra buvo išnykusi dėl mums nežinomų priežasčių. Tuomet panika nekilo vien todėl, kad šis atsijungimas buvo trumpalaikis. Jei tai būtų užsitęsę metus ar du, mūsų civilizacijos jau nebebūtų likę.

Tik pagalvokite: staiga nebetenkame priėjmo prie visų resursų, nors jie visi tebėra Žemėje. Tačiau dėl elektros nebuvimo žmogui energijos šaltiniai tampa neprieinami. Juk nebeveiks nei siurbliai, nei bet koks transportas, kas mus atves į mirtiną krachą. Tuo tarpu dirbtinas intelektas jau bus išmokęs nuo tokios bėdos apsisaugoti. Tik negalvokite, jog jis puls mums į pagalbą. Priešingai – jis mus pasistengs pašalinti kaip nereikalingus išlaikytinius, nes tokie yra gamtos dėsniai. Be tokio elgesio sustotų evoliucija, kas reikštų Visatos galą.

Bet įsidėmėkite, jog tai mano–Voldemaro Zacharkos–teorija, ir tegul geriau taip neįvyksta. Tačiau vyksta proto netekimas, ir vargu, ar tai padės išgyventi. Pažiūrėkit, kaip pasaulis kraustėsi iš proto per paskutinį šimtmetį. Pamenate visiškai beprasmį ir kvailą Malėvičiaus „Kvadratą“? O Pablo Pikaso išsigimėliškus „kūrinius“? Įdomiausia, kad aklavietėn vedamas pasaulis pats paskatino šią normaliam protui nesuvokiamą veiklą, vietoj to kad ją iškart atmesti! O visai seniai prasidėjo Žmogaus prigimčiai svetimų įstatymų priėmimas, kas jau naikina mūsų civilizaciją.

Tai ką belieka prognozuoti? Tik kad į šia nelaimę mus stumia prakeikti kumpiai, iki šiol vis dar tebemąstantys, jog jie bus pasaulio valdytojai. Ne, ponai! Jūs esate tik Visatos šiukšlės…

Voldemaras Zacharka