Liudas Dapkus. Rage - Įsiūtis

Autorius: Liudas Dapkus Šaltinis: https://www.facebook.com/liuda... 2019-06-18 13:55:13, skaitė 289, komentavo 2

Liudas Dapkus. Rage - Įsiūtis

Archyvo foto - iš Grozno. Visi, išskyrus šio įrašo autorių su bazuka, yra žuvę kovose už laisvę. Amen.
LDiena.lt replika: Ne visus išgamas paskandino išvietėje.

Po įrašo apie vaivorykštės eitynes mane išdraugino ar blokavo keletas iliuzinių draugų, kuriuos turėjau feisbuke. Ir aš juos suprantu. Tai - baimė ir jos piršlys nerimas. Tiedu pamišę draugeliai, užsibuvę kitų žmonių puotoje, kai visi kiti jau išėjo ir išjungė šviesą.

Bet šis įrašas - ne apie gyvenimo paraštėse likusius vyrus. Ar kaip juos ten vadino. Tai - apie įniršį, kurio mums ima trūkti net ir ten, kur jo dar neseniai buvo iki kraštų. Testosterono alkį.

Kone kasdien visur regiu tas naivias būtybybes, beplaukius smakrus, unisex stiliaus kelnytes ir paklydusius naujo pasaulio valgiaraštyje patinėlius, ar kaip juos ten klasifikuoja biologijos antropologai. Tai nėra krizių valdytojai ar laimėtojai. Tai yra taikos balandžiai grafystėje šalia Mordoro.

Kadaise mes buvome alkani. Ir pikti. Kai troškome laisvės nuo idiotizmo, okupantų tvarkos, karinio parengimo pamokų, sovietinio marazmo. Ir laisvę mes tada gavome. Kad mūsų šalis ir vaikai mūsų būtų kitokie, nepažeisti puvėsio.

Ir štai tie vaikai užaugo kartu su mūsų tėvyne. Tai nuostabu. Bet kur yra vyrai? Kurgi testosteronas ir brolybės sėkla, kuri įveiks tą 1,5 pct. lietuviško gimstamumo koeficiento prakeiksmą. Suteiks viltį nykstančiai tautai. Jų nesimato. Įniršio nebėra. Liko tik labukas ir labutinai.

Kai regiu tą biuro planktono skystimą kasdieniuose kontaktų epizoduose, partijų atsinaujinimo bei lyderystės programose, prezidento rinkimų rezultatuose, suprantu viena: mano tautai lemta perlaukti dar vieną etapą, kuriam pasibaigus galbūt rasis energija, ambicijos ir čempionų dvasia.

Pripažinkime. To dabar beveik nėra, o visas menamas gėris aplink - laimingų istorinių aplinkybių anomalija. Mūsų nuopelnų čia nedaug. Valstiečiai metroseksualai dosnios Europos džentelmenų klube. Štai kuo tapome. Nes karo tai nepamenate, kalės vaikai. Jokio, net už gatvę ar laiptinę. Į snukį ar atgal. Ne?

Bukas įniršis veda mus per gyvenimą, o visa kita - pridėtinė vertė. Lako sluoksnis. Štai todėl mes taip mėgstame trumpas rimties akimirkas. Tik ar ne per anksti už jas kilnoti špricą, panelės?

Rage. Būtent tai anuomet ir lydėjo mus bepročius Čečėnijos karo takais su jų vadais, kurie visi jau seniai yra mirę. Įniršis ir ambicijos per karą nubloškė į Dagestaną, Ingušiją, pas Dievo ir Šėtono karius Pietų Libane, Afganistane, ar bala žino dar kažkur trasuojančių kulkų pėdsakais.

Jie - pikti ir tamsūs, mes taikūs ir konkurencingi žiurkių lenktynių debiutantai. Bet kaip aš norėčiau bent mažytę dalį tų barbarų karingumo ir barzdų perkelti čia, į skaistaveidžių panos Marijos elfų kraštą, tyliai snaudžiantį išromyto katino ramybėje ant komunalino buto radiatoriaus.