Lietuvos teismas nori atimti iš Lietuvos rusės septynmetę dukterį ir atiduoti britui tėvui: ar pasikartos I. Rinau istorija?

Autorius: Palmira Martinkienė Šaltinis: https://www.atviraklaipeda.lt/... 2019-06-19 14:50:16, skaitė 330, komentavo 4

Lietuvos teismas nori atimti iš Lietuvos rusės septynmetę dukterį ir atiduoti britui tėvui: ar pasikartos I. Rinau istorija?

Inesa Ivanova

Klaipėdietės, užsienyje pripažintos kino prodiuserės ir režisierės Inesos Ivanovos istorija galėtų būti puikus pavyzdys šiuo metu vis populiarėjančių pasakojimų apie į Lietuvą iš užsienio sėkmingai sugrįžusius ir čia savo vietą radusius buvusius emigrantus.

Prestižinius mokslus Londone baigusi žinoma menininkė, su dukrele grįžusi į gimtąją Klaipėdą, norėtų ir galėtų džiaugtis gyvenimu bei kūrybine veikla Lietuvoje, tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai jauną moterį verčia varstyti teismų duris. Situacija primena lygiai prieš 10 metų šalį draskiusią kitos klaipėdietės – Ingos Rinau – istoriją apie jos pralaimėtą kovą už savo dukrą.

Susipažino turgelyje

Inesa pasakojo, jog baigusi „Baltijos” vidurinę mokyklą bei tuometinę Vizualinio dizaino katedrą Klaipėdoje, į Londoną išvyko, norėdama studijuoti kino prodiusavimą. Merginai pasisekė – Anglijos sostinėje ji baigė Nacionalinę kino mokyklą ir neilgai trukus pasinėrė į kūrybinius tarptautinius projektus. O prieš tai simpatiška mergina susipažino su britu Christian.

„Anglijoje yra populiarūs ne tik vadinamieji blusų turgūs, bet ir maži turgeliai, kuriuose žmonės pardavinėja įvairius nacionalinius savo rankų gamybos patiekalus, kepinius. Tuo metu aš dirbau gana nuobodų ofisinį darbą, tai nusprendžiau, pagaminusi keletą lietuviškų ir rusiškų patiekalų, juos pasiūlyti londoniečiams. Tame turgelyje prekiavo ir anglas Christian “, – pažinties pradžią su būsimu dukros tėvu prisiminė Inesa. Jauni žmonės ėmė bendrauti, o pajutę vienas kitam simpatiją po kurio laiko apsigyveno kartu.

Tačiau gyvenimo idilę sudrumstė netikėtas skaudus įvykis – praėjus metams nuo jų pažinties, 2009- aisiais, Inesos draugą, važiuojantį dviračiu, partrenkė autobusas. Avarijos metu Christian patyrė labai sunkią galvos traumą.

„Po avarijos Christian buvo visiškai neįgalus, aš jį visą laiką slaugiau, juo rūpinausi. Penkerius metus mes gyvenome kaip realybės šou „Big Brother”: pas mus namuose nuolat lankėsi įvairiausios komisijos, medikai, psichologai, teisininkai“, – sunkų metą prisiminė Inesa. Tuo metu jau buvo gimusi jų dukrytė, tad visi buities rūpesčiai krito ant jaunos moters pečių.

Po traumos pasikeitė

Galiausiai Christian buvo nustatytas neįgalumas, jis gavo didžiulę piniginę kompensaciją. Gydytojai jam paskyrė vartoti itin stipriai veikiančius vaistus, tarp jų – ir psichotropinius, jis lankėsi pas psichologus, gydėsi depresiją.

„Po traumos Christian labai pasikeitė, tapo sunku jį suprasti – per dieną jo nuotaika kardinaliai pasikeisdavo po kelis kartus, jis imdavo nei iš šio, nei iš to rėkti, kabinėtis dėl nereikšmingų smulkmenų. Tėvo ėmė vengti ir dukrytė, ji sakė bijanti viena su juo pasilikti kambary, kai man darbo reikalais tekdavo trumpam išvykti“, – toliau istoriją pasakojo Inesa.

Tuo metu moteriai ėmė sektis jos karjera  – ji prodiusavo vaikams skirtą serialą, ėmė dalyvauti kituose su kinu susijusiuose tarptautiniuose projektuose. Inesa mano, jog po ligos nė dienos nedirbusiam jos gyvenimo draugui greičiausiai sukilo ir vyriškos ambicijos, galbūt net pavydas. Kadangi dėl darbo specifikos moteris didžiąją darbų dalį atlikdavo namuose, dėl vyro nuotaikų kaitos bei, pasak Inesos, jos ir dukros atžvilgiu taikomo nuolatinio psichologinio smurto, tai daryti tapo nebeįmanoma. Be to, pasak Inesos, tėvas nustojo remti dukrą finansiškai, nors iš gautų pašalpų nusipirko du butus.

Moters kantrybė trūko, kai atsigavęs po ligos ir nutraukęs vaistų vartojimą Christian prieš metus, praėjusią gegužę, į jų bendrus namus atsivedė svetimą moterį.

„Dabar viskas bus kitaip, aš turėsiu draugių, kiek norėsiu, ir jas vesiuosi į namus“, – tada esą pareiškė jis.

Inesa teigė iš pradžių dar maniusi, jog po ilgo buvimo namuose vyrui reikia bendravimo, susitikinėti su kitais žmonėmis, tačiau socialiniame tinkle pamačiusi atitinkamas nuotraukas suprato, jog apie jokią nekaltą draugystę kalba neina.

Galiausiai Inesa teigia su dukra buvusi iš namų išvaryta tiesiai į gatvę be jokios finansinės paramos. Kurį laiką pagyvenusi pas pažįstamus bei dėl „Brexit“  besikeičiančios institucijų politikos imigrantų atžvilgiu nesulaukusi tinkamos jų pagalbos, ji su dukrele šių metų sausį grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtojoje Klaipėdoje.

Dukra bijo tėvo?

Šiuo metu Inesa ypač džiaugiasi septynmetės dukrytės sėkminga integracija Lietuvoje. Iki tol mokėjusi tik anglų ir rusų kalbas, mergaitė stebėtinai greitai, per kelis mėnesius neblogai pramoko lietuviškai, šiuo metu lanko tarptautinę privačią „Universa Via” mokyklą, o nuo rudens eis į mokyklą Nidoje. Ji taip pat lanko dailės  mokyklą, gražiai piešia. Dukrai Lietuvoje patinka, grįžti į Angliją ji nenori, nesiveržia ir bendrauti su tėvu per „skype” programą. Mergaitė teigia tėvo bijanti.

Tai patvirtina ir mergaitės bendravimas su psichologe Klaipėdoje.

Uostamiesčio Socialinės ir psichologinės pagalbos rašte teigiama, jog „N. yra saugiai prisirišusi prie mamos, būdama šalia jos mergaitė jaučiasi laisvai ir žaismingai”. Tuo metu apie tėvą „mergaitė kalba atsargiai”. Rašte teigiama, jog kalbant apie jį, „mergaitės balso intonacija pasikeičia”.

„Piešdama šeimos piešinį, N. brūkšniu atskyrė tėvą nuo savęs ir mamos. Taip pat mergaitė užsiminė, jog ji kartais bijo tėvo (…), nerimauja, kad tėvas gali ją pagrobti ir neleisti susitikti bei bendrauti su mama”, – rašoma psichologės išvadoje.

Pačiai Inesai Klaipėdoje veiklos nestinga – ji yra įsitraukusi į animacinio filmo vaikams kūrimą bei dalyvauja Airijos ir Lietuvos bendrame projekte, kurio tikslas – mokyti vaikus džiaugtis gyvenimu. Projektą, pavadintą „Šokliukė ir kalėdų eglutė”, finansuoja Lietuvos kino centras, jo viena iš sudėtinių dalių bus vasaros stovykla vaikams, kurioje jie bus mokomi animacijos paslapčių.

Deja, bet tarp kūrybinių darbų ir malonių laisvalaikio valandėlių su dukra Inesai tenka varstyti teismų duris. Mat jai su mergaite išvykus iš Anglijos, Christian pradėjo teisminius procesus, siekdamas, kad dukra gyventų su juo.

Lietuvos teismas – anglo pusėje


Inesa aktyviai dalyvauja ir Klaipėdoje vykstančiuose kino renginiuose. „Facebook” nuotraukoje – Kultūros fabrike su Kęstučiu Meškiu.

Jam jau pavyko pasiekti pirmą pergalę – šį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Christian Penwill pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jį patenkino, įpareigojęs ne tik grąžinti dukrą į Jungtinę Karalystę, bet ir priteisęs iš Inesos padengti vyro bylinėjimosi išlaidas, siekiančias 2000 eurų.

Iš teisėjo Tomo Venckaus priimtos nutarties aiškėja, jog pats Christian visą situaciją bei tarpusavio santykius su Inesa vertina kiek kitaip. Pareiškime teismui teigiama, esą jis nevaręs Inesos iš namų – ji pati išsikrausčiusi tą savaitgalį, kai jis buvo išvykęs.

„Jungtinės Karalystės kompetentingos tarnybos nerado jokių įrodymų dėl pareiškėjo smurto ar vaiko tvirkinimo pavojaus. (…) Motina nuteikė vaiką, kad jis bijotų pareiškėjo. Pareiškėjas šiuo metu dirba mokykloje, prižiūri tvarką, kai vaikai laiko egzaminus”, – rašoma nutartyje.

Toliau nutartyje teigiama: „Teismas uždraudė motinai išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės, tačiau motina, nepaisydama draudimo, išvyko su vaiku nuolat gyventi į Lietuvą. Tėvai vaikams turi lygias teises ir pareigas. Motina turėjo gauti tėvo sutikimą išsivežti vaiką į Lietuvą. Pagal Hagos reglamento 3 straipsnio 11 punktą, vaikas laikomas išvežtas neteisėtai. Vaikas per 4 mėnesius negalėjo išmokti lietuvių kalbos, nespėjo adaptuotis, susipažinti su lietuviškomis tradicijomis. Vaiko Lietuvoje nesiejo socialiniai ryšiai. Adaptacija vyksta, bet vaikas ne visiškai integravosi į Lietuvą. Neteisėtai išvežus vaiką, tėvas nedelsė – kitą dieną po vaiko išvežimo kreipėsi dėl vaiko grobimo, gavęs nukreipiantį atsakymą, kreipėsi į advokatą Lietuvoje”.

Priimtame sprendime aiškinama, esą dvi gydytojų pažymos patvirtino, jog Christian nutraukus gerti vaistus, dėl to nestebima jokių neigiamų padarinių.

„Vaiko mokyklos darbuotojai kelis kartus kėlė susirūpiną dėl vaiko. Tai nebuvo susiję su netinkamu tėvo elgesiu. Vaikas nerimavo dėl to, kad išsikėlė iš namų, kad nesimato su tėvu. Pateiktoje mokyklos direktoriaus padėjėjos charakteristikoje apie pareiškėją nurodoma, kad vaiko ir tėvo santykiai meilūs. Tėvas atsakingas, dėmesingas, patikimas”, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Inesos teigimu, šie teigiamai Christian apibūdinantys teiginiai esą visai neatitinka to, ką ji patyrė, gyvendama su juo.

„Jis yra vienoks viešumoje ir visai kitoks namuose”, – sakė ji, pareiškime išdėstytas aplinkybes vadinanti melagingomis. Minėtąją Vilniaus apygardos teismo nutartį moters sakė skųsianti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai padaryti reikia per 7 dienas.

KOMENTARAS

Viktorija Safošina, advokatė 

Anglijoje tėvo iniciatyva buvo pradėtas procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir teismas nustatė, jog vaikas iš šalies buvo išvežtas neteisėtai. O Lietuvoje buvo sprendžiamas klausimas, ar vaiką grąžinti  į kilmės valstybę ir teismas nustatė, kad išvežimas buvo neteisėtas, nes nėra tėvo sutikimo. Maža to, kad jis nedavė leidimo išvežti vaiką, dar ir buvo pradėjęs procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. O nepaisant to mama vaiką išsivežė, nes bėgo nuo smurto ir nuo skurdo, nuo visko. Jisai pranešė dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją ir dėl to čia, Lietuvoje, buvo pradėti procesai dėl vaiko grąžinimo. Teismas aiškinosi, ar bus padaryta vaikui psichologinė, psichinė ir kitokia žala, grąžinant jį į kilmės  šalį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių,  kurios neva galėtų būti kenksmingos vaikui ir kad neva nėra jokių kliūčių, kad vaikas kartu su mama grįžtų. Bet teismas visiškai jokių motyvų nenurodė, kaip vaikas turi grįžti, kaip bus užtikrinama ta procedūra: ar vaikas vienas išvežamas, ar vaikas grįžtų su mama ir kaip bus užtikrintos vaiko mamos gyvenimo sąlygos svetimoje šalyje. Į tai teismas net nesigilino. Teismas nurodė, kad vaikas gimė Anglijoje, turi stabilią socialinę aplinką, draugus, mokyklą ir jo socialiniai ryšiai su Anglija yra stipresni nei su Lietuva.

Sprendimas labai skurdus, motyvų labai mažai, teismas visiškai nevertino mano klientės motyvų, jog ten ji patyrė ir psichologinį smurtą, ir skurdą, kad tėvas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, skyrė tiktai 80 svarų, kurie buvo valstybinė pašalpa. Teismas tuos argumentus „nuleiko”, dėl jų išvis nepasisakė, todėl yra pagrindas skųsti apeliacine tvarka. Be to, vaikas nebuvo apklaustas, vaiko nuomonės niekas neklausė, nors pagal Europos Žmogus Teisių Teismą privalu atsiklausti vaiko, kuris yra tokio amžiaus, kad gali išreikšti savo poziciją, nuomonės. Šiuo atveju mergaitei yra septyneri metai ir jokių duomenų, kad jos branda būtų neišsivysčiusi, nėra. Ir mes, ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašėme vaiką apklausti, bet teismas atsisakė tai daryti. Dėl to šis sprendimo pagrįstumas kelia didelį įtarimą.