AKIS UŽ AKĮ: NEPAPASAKOTA ISTORIJA. ŽYDŲ KERŠTAS VOKIEČIAMS PO 1945 METŲ.

Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-06-27 06:03:00, skaitė 218, komentavo 0

AKIS UŽ AKĮ: NEPAPASAKOTA ISTORIJA. ŽYDŲ KERŠTAS VOKIEČIAMS PO 1945 METŲ.

 

Ar  jums žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kerštingi žydai įkūrė konclagerius, kad galėtų areštuoti ir įkalinti ten vokiečius, kad galėtų  ten kankinti ir žudyti šimtus tūkstančių nekaltų žmonių? Savo knygoje: „Akis už akį: nepapasakota istorija žydų kerštas vokiečiams 1945m.“ (Eye For An Eye — The Story of Jews Who Sought Revenge For the Holocaust)  žydų rašytojas Džonas Sekas (John Sack) duoda išsamų dokumentais paremtą atsakymą.

 

 

Sekas po šios knygos publikacijos perėjo tikrą pragarą – jis žymia dalimi rėmėsi tų įvykių dalyvių pasakojimais, jis paėmė apie 200 interviu. Ir su liudininkais prasidėjo stebuklai – jie visi pradėjo atsiriboti nuo savo parodymų. Ir ne paprastai atsiriboti, o grasino teismais, jei jų parodymai bus paviešinti. To priežastys buvo aiškios, bet laimei Sekas buvo įžvalgus ir buvo padaręs interviu diktofoninius įrašus. 

 

Dvi dešimtys leidyklų perskaitė jo rankraštį „Akis už akį“. pagyrė jį „šokiruojantis“ „neįprastas“ „nepaprastas“ „stebinantis“ „užburiantis“ – sakydavo jie autoriui. „Aš negalėjau atsiplėšti“ „Aš buvau sukrėstas“ „Man patinka“ – rašydavo jie Sekui, bet visos atmetė prašymą išleisti jo tyrinėjimus. Galų gale 1993m. leidykla „BasicBooks“ ryžosi ją publikuoti JAV.

 

 

Knygos autorius Džonas Sekas, amerikos žydas, pripažįsta, kad jam gėda ir skaudu rašyti apie praėjusius įvykius, bet jis tai laikė savo pareiga. Jis rašo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tūkstančiai žydų troško keršto už "holokaustą", ko pasėkoje dauguma iš jų buvo apdovanoti ypatingais įgaliojimais sukurti specialius konclagerius ir apgyvendinti juos vokiečiais. Sekas nustatė, kad žydai  pagrobė bent 200 000 vokiečių ir  savavališkai juos uždarė į kankinimų lagerius. Iš viso 1225 tokiems lageriams vadovavo komendantai-žydai. Vokiečius vyrus, moteris vaikus, netgi kūdikius ten marino badu; be jokios atsakomybės ir niekieno nekontroliuojami žiauriai kankino ir žudė žydų administracija bei žydai-prižiūrėtojai.

 

Vienas iš knygos skyrių aprašo pokarinį konclagerį, skirtą įtariamiems bendradarbiavusiems su nacistais Lenkijoje, Svietochovicoje, netoli Katovicų. Lageris veikė nuo 1945m. pavasario iki metų galo. Jo kaliniais tapdavo ne nacistai, o paprasti etniniai vokiečiai, žmonės, kurių protėviai amžiais gyveno Silezijoje, Vakarų Prūsijoje, Pomeranijoje – žemėse, po Antrojo pasaulinio karo atitekusiose Lenkijai. Iš viso lenkų valdžios iš ten buvo ištremta 7mln. vokiečių kilmės asmenų -etninių vokiečių. Ištrėmimas vyko gyvuliniais vagonais, kaip po to neilgai trukus – čečėnų, Krymo totorių ir kitų mažų tautų trėmimas stalininėje TSRS. Pagal knygos autoriaus vertinimus ,  IŠ SEPTYNIŲ MILIJONŲ VOKIEČIŲ ŽUVO DU MILIJONAI – DIDELIS SKAIČIUS, KOLOSALI TRAGEDIJA, IKI ŠIOL MAŽAI ŽINOMA PLAČIAJAI VISUOMENEI.

 

Pats triukšmingiausias atskleistas žydų žvėriškumų atvejis susijęs su bepročiu maniaku, vokiečių genocido šalininku, Lenkijos žydu Solomonu Moreliu. Džonas Sekas aprašo jį kaip patį nežmogiškiausią žudiką, kuriam pavydėtų patys labiausiai įsisenėję enkavedistai. Morelis,išeivis iš lenkiško miestelio Grabovo tvirtino, kad jis buvo Aušvico kalinys ir kad jo šeimą nužudė nacistai. Knygoje „Akis už akį“ pasakojama apie šio „didvyrio“ gyvenimą ir ten patvirtinama jo šeimos likvidacija, tik tai padarė ne vokiečiai, o Lenkų pasipriešinimo nariai – jie sušaudė juos kaip žydų banditų gaujos narius.  Morelio žodžiai apie įkalinimą Aušvice nepasitvirtino – karo metu jis skalbė kojines partizanams-banditams žydų gaujoje, kol 1943m. pabėgo į TSRS. 

Iki sugrižtant į Lenkiją jis  ten mokėsi žudymo ir kankinimo meno NKVD mokyklose.

 

 Jau 1945m. kovo 15d. „Lenkijos valstybės vardu“ ugningas komunistas Morelis paskirtas dabar jau komunistinio lagerio „Zgoda“ komendantu [„Eintracht“ – vienas iš Aušvico prielagerių] Svietochlovicoje, Lenkijoje, kur tūkstančiai vokiečių civilių buvo  negailestingai nužudyti asmeniškai jo arba jo įsakymu. Konclageryje buvo laikoma apie 6 tūkst. žmonių, pagrinde vokiečiai – folksdoiče, įskaitant moteris ir vaikus. Kartu su lenkų saugumo valdybos apsaugininkais – visi jie buvo Lenkijos žydai – Morelis lageryje įvedė griežtą režimą. Džonas Sekas rašė, kad Solomonas Morelis jau lagerio atidarymo dieną prisipažino, kad trokšta keršto:

„ Pirmą naktį Svietochlovicoje, kai į lagerį buvo atgabenti pirmieji kaliniai, aš užėjau į vieną iš barakų ir pasakiau vokiečiams: Mane vadina Moreliu. Aš – žydas. Pagal mano prielaidas, mano tėvas, motina ir mano šeima žuvo ir aš prisiekiau,kad jeigu aš išliksiu gyvas, aš atkeršysiu nacistams. Dabar jūs užmokėsite už tai, ką padarėte“.

Savo knygojse Sekas, pats būdamas žydas, aprašinėja lagerio žvėriškumus iki smulkiausių detalių, pasakodamas apie tai, kaip nužmogėję žydai-apsaugininkai kišdavo vokiečius į šuns būdas ir mušdavo juos lazdomis, jei tie nenorėdavo loti. Žydai versdavo vokiečius mušti vienas kitą ir patys juos taip mušdavo, kad jie tapdavo invalidais pvz. išmušdavo jiems akis. „Lenkijos vyriausybės vardu“ Morelis kaustytais batais šokinėdavo ant kalinių, suguldytų piramide, kol iš jų likdavo kruvini skutai. „Lenkijos vyriausybės vardu“ Solomonas Morelis taburetėmis skaldydavo kalinių galvas. Jis išsekino, kankino ir žudė belaisvius, kurių visa kaltė buvo – tautybė. Pasak Seko, Morelis asmeniškai savo rankomis mirtinai užkankino ir nužudė šimtus konclagerio belaisvių vien už tai, kad jie buvo vokiečiai.

 

 

SOLOMONAS MORELIS ATRODO TAIP PAT HOLOKAUSTO  "AUKA"

1945m. pabaigoje lenkų [ar žydų?] mirties lageris buvo uždarytas, o po kelių mėnesių Morelis už savo "žygdarbius" buvo apdovanotas ordinu„Polonia Restituta“. 1949m. Morelis buvo paskirtas Javorno centrinio konclagerio komendantu, kuriame buvo laikomi operacijos „Vysla“ metu areštuoti ukrainiečiai. Toliau šis žudikas buvo įvairių kalėjimų viršininku ir išsitarnavo iki pulkininko laipsnio.

 

1989m. Morelį Katovicuose rado lenkų žurnalistas. Po komunistų režimo žlugimo Lenkijoje 1990m. pradžioje Vyriausioji nusikaltimų prieš lenkų tautą tyrimų komisija, išstudujavusi straipsnius spaudoje apie jo žvėriškumus, pradėjo oficialų žydų budelio veiklos konclageryje tyrimą. Jam teko atsiskaityti už savo nusikaltimus prieš komisiją, bet jis neigė kaltinimus dėl kankinimų ir žudynių, o dėl masinio kalinių žuvimo kaltino vidurių šiltinės epidemiją. Bet išlikę konclagerio kaliniai davė parodymus prieš jį. 

Gerhardas Gruška buvo 14-metis vokiečių paauglys, kai jį 1945m. balandžio mėn. areštavo lenkų valdžia ir įmetė į baisujį žydų konclagerį Svietochlovicoje. 

„Moreliui buvo 25-30m. jis buvo labai stiprus ir pilnas neapykantos – pasakoja Gruška – Jeigu jis užsiimdavo su kaliniu, tai reiškė mirties nuosprendį“

 

Galutinai Morelį apkaltino 1695 kalinių žmogžudyste Svietochlovicoje, ir kai prieš jį pradėjo duoti parodymus dar daugiau liudininkų, 1994m. Morelis pasislėpė Švedijoje, paprašęs švedų politinio prieglobsčio. Bet švedai neleido savęs ilgai apgaudinėti ir Solomonas pabėgo į savo istorinę tėvynę – Izraelį. Lenkijos vyriausybė du kartus siuntė prašymą žydų valstybei dėl Morelio išdavimo dėl kelių nusikaltimų, tame tarpe ir dėl genocido ir karinių nusikaltimų, bet Izraelio sionistinis režimas su savo veidmainiška-žydiška maniera paėmė savo globon savo šalies pilietį ir atsisakė išduoti atgal į Lenkiją, kur jis turėtų atsakyti prieš teismą už savo darbelius.

 

Nors iš tikrujų Lenkijos žydų nenaikino jokiame holokauste – apie ką jie, kaip taisyklė, tvirtina – ir tuo labiau, kad „per stebuklą“ jų tiek daug išgyveno, kad iš karto po karo jie dominavo Lenkijos vyriausybėje ir komunistų slaptojoje policijoje. Maža to, kad dauguma Lenkijos žydų po karo pasidarė fanatiškais komunistais, bet dauguma jų tokiais buvo ir iki karo. Žydų bendruomenė Lenkijoje buvo kraštutinių prosovietinių pažiūrų, todėl kai 1939m. rugsėjo mėn. Stalinas įsiveržė į Rytų Lenkiją, lenkų žydai sutiko tarybinius okupantus su gėlėmis ir aplodismentais. Lenkų žydai aktyviai bendradarbiavo su NKVD, prasiskverbdavo į antikomunistų, nacionalistų, inteligentų patriotų aplinką, kurie būdavo nedelsiant sušaudomi sovietinių budelių, kaip ir 22 000 lenkų karininkų, nužudytų Katynės miškuose 1940m.

 

Savo knygoje Džonas Sekas dokumentais patvirtina, kad žydai valdė grubų sovietinį režimą ir slaptają policiją, kurie dešimtmečius valdė Lenkiją po karo. 

 

Knyga įtikina, kad keršto troškimas buvo ypatingai išplitęs tarp žydų po Antrojo pasaulinio karo. Po visą pokarinę Vokietiją šmirinėjo žydų gaujos, kai kada susidedančios iš buvusių konglagerio kalinių. Jie ieškojo buvusių vokiečių lagerių apsaugininkų ir administracijos darbuotojų ir žudydavo juos. Žydu rašytojas Ilja Erenburgas rašė „nužudyk vokietį“  ir pačiam Stalinui teko jį nugesinti primenant, kad „Hitleriai išeina o Vokietija ir jos tauta lieka“.

Egzistavo planai užnuodyti vandenį Reino aukštumose ir tokiu būdu nužudyti kelis milijonus vokiečių. Dar 1941m. JAV išėjo žydo Teodoro Kaufmano knyga „Vokietija turi žūti“, kurioje autorius siūlė po karo pabaigos visus vokiečius prievarta sterilizuoti, o Vokietijos teritoriją padalinti Olandijai, Belgijai, Prancūzijai, Čekoslovakijai ir Lenkijai. Ši genocido-maniakinė žydiška idėja tapo Maršalo plano dalimi – JAV, Anglijos ir Prancūzijos okupuotame Vokietijos sektoriuje „pasaulinė demokratija“ planavo visų šaukiamojo amžiaus vyrų privalomąją sterilizaciją, jei jie įtariami dalyvave karo veiksmuose. O juk karo pabaigoje sukurtame folkšturme šaukiamasis amžius buvo nuo 16 iki 40m. Tai yra buvo planuojama sterilizuoti visa galinti giminę pratęsti Vokietijos gyventojų vyriškoji pusė. 1945m. prieš šią žydų sugalvotą nusikalstamą sadistišką akciją pakilo Stalinas, kuris perspėjo vakarykščius sąjungininkus, kad jei jie pradės sterilizaciją, tai jis pradės prieš juos karą“.

Izraelis, kuris ankščiau atsisakė išduoti patologinį žudiką Solomoną Morelį. vėliau 1960m. neteisėtai pagrobė iš Argentinos Adolfą Eichmaną, kad perduoti jį teismui už įsivaizduojamus "holokausto" nusikaltimus. Dar gi šiandien, po karo praėjus 70-čiai metų, toliau veikia kerštingi maniakai-žydai iš taip vadinamo „Vyzentalio centro“, ieškantys nusenusių „nacistinių nusikaltėlių“ daugumoje atvejų apkaltinantys nusikaltimais niekuo dėtus žmones. 1974m. „nacistų medžiotojas“ Simonas Vyzentalis drauge su kitais bepročiais maniakais apkaltino JAV pilietį, į pensiją išėjusį lenkų kilmės fabriko darbininką Frenką Valusą protu nesuvokiamais žvėriškumais Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Vienuolika "per stebuklą išgyvenusių" žydų-melagių prisiekę pasakojo, kad Valusas žvėriškai kankino ir nužudė seną moterį, merginą, kelis vaikus ir invalidą. Valusui pasisekė gauti dokumentus iš Vokietijos, kurie įrodė, kad tuo momentu, kai vyko šie įvykiai jo nebuvo Lenkijoje, nes tuo laiku jis dirbo fermoje Bavarijoje. Taip kaltinimai buvo panaikinti ir Valusas iki gyvenimo galo liko laisvėje. Tie patys maniakai iš Vyzentalio centro tūkstančiais žmogžudysčių apkaltino kitą JAV pilietį – ukrainietį Ivaną Demjaniuką, ir vėl taip pat "per stebuklą išgyvenę“ žydai po priesaika įžūliai melavo Izraelyje. Vienas iš jų pasakojo, kad Demjaniukas vertė jį užsiiminėti seksu su negyva moterimi medinėje dujų kameroje, ir kitas pasakas. Advokatai paneigė šį begėdišką melą, ir Izraelio Aukščiausiasis teismas išteisino kerštingų melagių žydų auką.

 

 

Praktiškai per visą karą žydas Abba Kovneris užsiiminėjo reketu Vilniaus gete [žydų kvartalas Vilniaus mieste] o 1943m. rugsėjo mėn.,kai išėjo vokiečių įsakymas likviduoti getą dėl nenaudingumo ir antisanitarinių sąlygų, paliko ten savo motiną ir kartu su 300 savo bendrininkų pabėgo. Jis ir sukūrė šią žydišką – dabar jau „partizanišką“ gaują, pavadinusią save „Nekoma“ [Kerštas]. Ši gauja užsiiminėjo vietinių gyventojų plėšimu ir žudymu, o svarbiausias banditų uždavinys -kuo toliau pasislėpti nuo vokiečių „kad išsaugoti žmones“. 1943m. Abba Kovneris sujungė Šmuelio Kaplinskio, Jakovo Prenerio, ir Abramo Reselio žydiškas gaujas – šią jungtinę organizuotą žydišką grupuotę „Keršytojai“ dar ir dabar su šiurpuliu prisimena Baltarusijos ir Lietuvos valstiečiai. Niekada Lietuvoje žmonės nepamirš „lietuviškos Katynės“ – Kaniūkų kaimo, kurį sudegino „Keršytojai“, žvėriškai nužudę46 žmones, iš jų 22 buvo vaikai.

 

 

 

ABBA KOVNERIS - LIETUVOJE PASIŽYMĖJUS "HOLOKAUSTO"  AUKA

Iš karto po karo [tiksliau jo pabaigoje] okupuotoje Europoje atsirado trys stambios, viena nuo kitos nepriklausomos žydų keršytojų-žudikų bandos, užsiminėjančios jiems neįtikusių vokiečių paieška ir žudymu. Pirmoji susidėjo iš britų armijos žydų kareivių „Žydų keršytojų brigada“, antroji – bevardė stichiška – susidariusi iš šiukšlių, išprotėjusių dėl vokiško kraujo maniakų-žudikų ir galų gale trečioji – liūdnai pagarsėję„Keršytojai“ (Nokmim),vadovaujami Abbos Kovnerio. Jo smogikai, naudodamiesi sionistų "stogu" ir finansavimu, naikino aukštus nacistų pareigūnus: numušdavo juos automobiliais darbo vietose, organizuodavo mirtinas „gamybines“ traumas, pildavo nuodus ligoninėse, išmesdavo per langus, grobdavo ir žudydavo.

 

 

Iš viso žydų banditams be teismo ir tyrimo pavyko nužudyti apie 400 žmonių, bet „Keršytojai“ neapsiribojo pavienėmis bausmėmis. 1946 m. jie įvykdė stambią operaciją„Stalag-13“ Niurnbergo lageryje buvusiems belaisviams esesininkams. Vienas iš jaunųjų grupės narių įsitaisė ten dirbti kepėjo padėjėju. Jis ir pripylė nuodų į rytinę kepinių partiją. 

1946m. balandžio 20 d. New York Times atsirado straipsnis prasidedantis žodžiais:

„Šią savaitę 1900 karinių nusikaltėlių Niurnbergo lageryje apsinuodijo duona su arsenu ir dabar yra sunkioje padėtyje ... „

Tikslaus žuvusių skaičiaus  spauda taip ir nepranešė, bet kai kurie ekspertai mano,kad išgyventi tada pasisekė tik kelioms šimtinėms.

 

 

Bet Abba buvo užvaldytas totalinio keršto idėjos: jis svajojo išnaikinti visus vokiečius. Šios idėjos įgyvendinimui buvo nuspręsta užnuodyti penkių didžiausių miestų vandens atsargas. Svarbiausi bandos taikiniai buvo Miunchenas, Berlynas, Veimaras, Niurnbergas ir Hamburgas. Ir žydai infiltravo savo žmones į miesto vandentiekio linijas.

 

Nuodai buvo paruošti vieninteliam moksliniam institute ... Palestinoje. Pagal Kovnerio užverbuoto Chaimo Veicmano – būsimo Izraelio prezidento protekciją [Dabar šis institutas Rechovote pavadintas Veicmano vardu] Abba įnešė du nuodų kanistrus į laivą, plaukiantį į Vokietiją, bet anglai sužinojo apie tai, ir norėdami sustabdyti neregėto dydžio tarybinio didvyrio-budelio žvėriškumą areštavo Abbą,

nors tas ir spėjo išmesti kanistrus su nuodais už borto.

 Areštas, apklausos,kalėjimas Kaire ... Jo nenuteisė ir greitai jis atsidūrė Palestinoje, kur aktyviai dalyvavo Izraelio „kare už nepriklausomybę“, perkėlęs savo žvėriškumą nuo lietuvių ir vokiečių ant arabų.