Grybauskaitę "praskraidino" siekiant postų JevroSojūze, jau oficialiai

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-07-06 00:27:51, skaitė 704, komentavo 11

Grybauskaitę

Europos lyderiai aptarė ir suderino kandidatus į aukščiausius valdžios postus JevroSojūze. Tarp jų nuspėjamai neatsirado Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardo. Istorijos analų vertas Grybauskaitės „šuolis“ į JevroSojūzo valdžios viršūnę tikrove nevirto: buvę kolegos leido suprasti baigiančiai prezidentės pareigas Grybauskaitei, kad jos griežta antirusiška pozicija nedomina Europos.

Nauja jevrokomisijos – aukščiausiojo ES vykdomosios valdžios organo – pirmininke JevroSovietas nusprendė paskirti Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Pačio jevroSovieto pirmininku taps Belgijos premjeras Šarles Mišelis. Jevroparlamento pirmininku tapo italų socialistas Davidas-Maria Sassoli.

Europos Centrinio Banko vadovo pareigos užims Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė, buvusi Prancūzijos ekonomikos ministrė Kristina Lagarde. ES užsienio politikai ir gynybai vadovaus Ispanijos užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis. Jevroparlamento pirmininko pareigas buvo nuspręsta paversti rotacinėmis: pirmąją kadencijos pusę jas eis Europos liaudies partijos atstovas, o antrąją pusę – socialdemokratų atstovas.

Kandidatų skyrimą į aukščiausias ES valdžios pareigas dar turi patvirtinti Jevroarlamentas, bet šita procedūra yra techninė. Pagrindinės ES šalys apsisprendė ir susitarė dėl kandidatų, o jų deputatai Jevroarlamente turi daugumą balsų.

Bet kokiu atveju apie išvadas labai ambicingai Pribaltikos valstybėlei ir jos tokiai pat ambicingai p-rezidentei  galima kalbėti jau dabar.

Dalia Grybauskaitė „praskrido“ virš visų ES aukščiausiosios valdžios pareigų lyg fanera virš Briuselio.

Europos gigantai, įsitraukę į viliojančią Briuselio administracinio pyrago dalybas, net nepastebėjo, kad JevroSojūzo skubiame valstybių vadovų susitikime dalyvavo ir Lietuvos p-rezidentė, kuri irgi norėjo gauti kokias nors aukštas pareigas.

Grybauskaitę paliko vieną su savo norais, kol Vokietija ir Prancūzija dalino jėgų balansą ir įtaką „vieningoje Europoje“ artimiesiems 5 metams.

Tuo tarpu visa Lietuva pastaraisiais metais šventai įtikėjo, jog „mūsų Daliai“ (Raudonajai), kada pasibaigs p-rezidentės kadencija, lemta padaryti išskirtinę karjerą Europoje. Lietuvos politikai įtikėjo, kas Jos Prakilnybė priklauso pačių įtakingiausių žmonių skaičiui Briuselyje, lygiai taip pat, kaip Nikolajaus Gogolio kūrinio veikėjai-biurokratai įtikino vienas kitą, kad Chlestakovas Peterburge – asmuo išskirtinis.

Jie ginčijosi tik dėl to, kuo taps Grybauskaitė, kada baigs eiti p-rezidentės pareigas – JevroSovieto arba jevrokomisijos pirmininke? Tačiau prisimenant konfūzą su Ukraina per „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimą Vilniuje, po kurio Grybauskaitės galimybės pirmininkauti Jevrokomisijai užsilenkė, dauguma sutarė, kad ji vadovaus JevroSovietui.

Niekas negalėjo patikėti tuo, kad po 2019 metų Pribaltikos „geležinė ledi“ Briuselyje liks niekuo nuo žodžio visiškai. Nors ko čia stebėtis?

Dalia Grybauskaitė išskyrus savo rusofobiją neturi daugiau ko pasiūlyti pasaulio bendruomenei; Lietuvos prezidentė aiškiai nepriklauso tai veikėjų rūšiai, kuri galėtų pretenduoti į pareigas tarptautinėje arenoje.

Tai buvo aiškiai suprantama visur, išskyrus Lietuvą, kurios politikai ir gyventojai iki paskutiniųjų buvo įsitikinę jog Briuselyje Grybauskaitė gaus pelnytas pareigas. Šaltiniai iš JevroSojūzo ne kartą sakė amerikiečių bei lenkų žiniasklaidai, kad Lietuvos lyderės šansai tapti ES lydere artėja į nulį, bet Lietuvos respublikos atstovai Briuselyje vis įtikindavo šalies gyventojus, kad p-rezidentės likimas jau sprendžiamas per aukščiausiųjų pareigų dalybos derybose, o Jos Prakilnybės sėdėjimas JevroSovieto susitikimuose nėra vien tik formalumas.

Lietuvos šūdelitis kažkodėl pas save įtikino, kad jų p-rezidentė yra politikos genijus, kurį Vakarai griebs nuplėšdami rankas ją laikančias. Neaišku, kuo buvo pagrįstas toks įsitikimas. Dalia Polikarpovna tėra išskirtinis postsovietinis "persivertėlis". Vilniaus aukštosios partinės mokyklos mokslinė sekretorė, įtarta bendradarbiavimu su KGB, kuri po TSRS žlugimo pasiskelbė kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiais.

Kiekvieno iš šių Grybauskaitės biografijos faktų užtenka tam, kad Europą sutąsytu vemti nuo perspektyvos matyti buvusią Lietuvos p-rezidentę aukščiausios valdžios pareigose.

Būdama Lietuvos p-rezidente Grybauskaitė įsiminė pasauliui savo klinikinės neapykantos Rusijai dėka. Iš esmės daugiau nieko kito Lietuvos užsienio politikoje per Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nebuvo.

Jeigu Europos Komisijoje būtų įsteigtas eurokomisarės rusofobijai postas, Lietuvos prezidentė jam tiktų idealiai. O šiuo metu net tie žmonės kurie patys nejaučia Maskvai simpatijos abejoja, kam Europos viršūnėje reikalingas toks primityvus ir vienmatis politikas, kuris per visus tarptautinius renginius kalba apie tą patį?

Lietuvos prezidentės kazusas įformino vieną reikšmingą tendenciją:

Ambicingi lietuviški rusofobai, svajoję apie išskirtinę tarptautinę karjerą Vakaruose praskrenda lyg kamštis iš butelio virš karštai trokštamų pareigų.

Vienas pirmųjų tokiu praskrydusiu kamščiu tapo Lietuvos buvęs premjeras Andrius Kubilius – dar vienas patentuotas kovotojas prieš Kremliaus „imperinę agresiją“, atnaujintos „Rusijos atgrasymo strategijos“ autorius, kuris pageidavo tapti JevroSovieto generaliniu sekretoriumi. Kada buvusi konservatnikų lyderį praskraidio virš aukštų pareigų, nurodę jam į jo itin konfliktinį odiozinį antirusiškos pozicijos potencialą, jis apkaltino pralaimėjimu Maskvos ranką.

Kas dėl Grybauskaitės - ji dar turi šansą gauti darbą Briuselyje. Lietuva turi kvotą savo eurokomisarui ir teoriškai vyriausybė gali deleguoti į ES vykdomosios valdžios organą Dalią Grybauskaitę.

Va tik realybėje tai yra beveik neįmanoma. Lietuvos premjero pareigas dabar eina Saulius Skvernelis, su kuriuo pastaraisiais metais Grybauskaitė susiėdė ir net viešai apsidrabstė.

Baigiančiai savo pareigas p-rezidentei reikia kuo greičiau išvaikyti Seimą ir paskelbti priešlaikinius rinkimus, tikintis kad rinkimus laimės jos šalininkai konservatnikai-landzbergistai, kurie greitai suformuos vyriausybę ir rudenį spės deleguoti Grybauskaitę į Briuselį iki Jevrokomisijos formavimo pabaigos.

Abejotina, ar tai įmanoma įgyvendinti. Bet kuriuo atveju vieta po Europos saule Daliai Polikarpovnai suteiks ne Europa bet Lietuva.

Europa gi Pribaltikos „geležinę ledį“ jau atstūmė. Dabar jau galutinai ir oficialiai.