Nuo JAV Baltimorės iki Švedijos Malmės: tos pačios multikultūrizmo problemos

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-07-31 10:38:35, skaitė 391, komentavo 4

Nuo JAV Baltimorės iki Švedijos Malmės: tos pačios multikultūrizmo problemos

Die Welt vakar paskelbė Sonja Gillert straipsnį „Kodėl Trampas atakuoja Baltimorę“. Twitter JAV prezidentas parašė, kad Baltimorė „šlykštus chaosas, užkrėsta žiurkėmis ir graužikais“. Manoma, kad šią prezidento reakciją sukėlė juodaodžio Baltimorės kongresmeno Elijah Cummings kritika dėl situacijos migrantų stovyklose pasienyje su Meksika.

Straipsnyje, atmetus aprašomas Demokratų ir Respublikonų tarpusavio intrigas, pateikiami objektyvūs faktai, kuriais rėmėsi Donaldas Trampas, kalbėdamas apie Baltimorę.

Welt rašoma, kad Baltimorės mieste afroamerikiečiai sudaro 63 procentus, o miestas jau daugelį metų turi problemų su nusikalstamumu.

„Baltimore Sun“ pranešė, kad mieste, kuriame 615,000 gyventojų, šiais metais nužudyta 191 žmonių, o 2018 metais buvo nužudyti 309 žmonės. 2017 metais buvo 342 nužudytieji ir tai sudaro 56 žmogžudystės 100000 gyventojų – pats didžiausias rodiklis JAV. Vidutinis rodiklis JAV yra 5,3 žmogžudystės 100000 gyventojų. Straipsnio nuotraukoje yra vaizduojami Baltimorės gyventojai, kurie gedi penkių nužudytųjų šio miesto degalinėje.

Welt rašoma, kad statistika duoda supratimą apie siaubingą nusikalstamumą tarp afroamerikiečių. Daugiausiai aukų buvo nušauta.

Aš nekartosiu neturinčių pagrindo globalistinių svarstymų apie skurdo priežastis tarp afroamerikiečių, kurie turi JAV išskirtines sąlygas (kvotas) mokytis ir dirbti, o jų kartų kartos gyvena iš pašalpų. Man, biologui, visą gyvenimą dirbusiam molekulinės biologijos srityje, yra žymiai įtikinamesnė JAV gyvenančio visų laikų žymiausio biologo, JAV DNR spiralės atradėjo, James Watson nuomonė dėl afrikiečių perspektyvų ir Afrikos ateities, apie kurią pakalbėsiu straipsnio pabaigoje.

Nusikelkime į kitą pasaulio kraštą, į Švedijos Malme. Šioje šalyje prieš penketą dešimtmečių, kol nebuvo imigracijos, nebuvo praktiškai jokio nusikalstamumo. 2016 metais Malme, kuris Švedijoje ir Europoje garsėja banditizmu, 43 procentus gyventojų sudarė imigrantai, dauguma iš Afrikos ir islamo kraštų.

Liepos 13 dieną Judith Bergman portale "Gatestone" paskelbė straipsnį „Švedijoje vyksta karas“ (Sweden is at War).

Autorė nurodė, kad nuo 2012 metų incidentų su šaunamųjų ginklų panaudojimu, kurie klasifikuojami kaip žmogžudystė arba pasikėsinimas nužudyti, Švedijoje išaugo100 procentų. 2018 metais 45 žmonės buvo nužudyti, 135 sužeisti. Dauguma žmogžudysčių vyko Malme miesto regione. Plačiausiai naudojamas ginklas – Kalašnikovo automatas. Beveik visi incidentai vyko „No-go“ zonose, kurių Švedijoje – 61. Liepos 3 dieną paskelbtais duomenimis tokių zonų 60, tačiau, autorės nuomone, tai „nereiškia, kad situacija žymiai pagerėjo“. Šiose zonose šiandien daugybė „Islamo valstybės“, „Al-Kaida“ ir Aš-Šabap“ pasekėjų, daugybė islamo ortodoksų salafitų mečečių. Švedija yra pirma Europoje pagal išprievartavimų skaičių.

Kodėl juodaodžiai nesugeba integruotis?

Tarp juodaodžių afrikiečių ir europiečių yra didžiuliai rasiniai skirtumai. Juodaodžių smegenų svoris vidutiniškai siekia 1 kg, o europiečių 1,32 kg. Minimalus žmogaus smegenų svoris yra 0,8-0,960 kg. Žmonės su mažesnėmis smegenimis turi gilius protinius sutrikimus, nepajėgia normaliai sugyventi bet kokioje žmonių bendruomenėje.

Europiečių populiacijos yra 0,5 procento žmonių, kurie gyvenimo bėgyje sirgo šizofrenija, juodaodžiai šizofrenija suserga šizofrenija 4,8 karto dažniau už europiečius, o juodaodžiai iš Vakarų Afrikos (Gvinėja yra viena iš šių šalių) – 24,5 karto (!). Šizofrenija yra paveldima. Dar prisideda ir islamo faktorius.

Šizofreniją gydoma neuroleptikais, o papildomai naudojant psichoterapiją, galima pasiekti, kad ligonis gyventų pakankamai normalų gyvenimą. Dažniausiai tai ilgalaikis gydymas, kainuojantis apie 100.000 eurų per metus.

D.Vatsonas ir F. Krikas 1953 metais padarė vieną iš didžiausių žmonijos istorijoje atradimų – jie atrado DNR dvigubą spiralę, už ką 1962 jiems buvo suteikta Nobelio premija. Vėliau Vatsonas išleido knygą „Dvigubą spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“ molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės įstaigos rektoriumi.

2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25 dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui tuomet buvo 79 metai.

Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Vatsonas.

Liberalų-ortodoksų persekiojamas Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.

2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Liepos 29 dieną Frankfurte 8 metų vaiką nužudė juodaodis iš Eritrėjos (40), nustūmęs jį su mama po traukiniu. Teroristas bandė nužudyti dar kelis vokiečius. Kalbama apie jo psichikos sutrikimą ir tai, kad jis atvyko iš Šveicarijos, į kurią kaip „pabėgėlis“ atvažiavo 2006 metais ir buvo „sėkmingos integracijos pavyzdžiu“.

Galima čia išvardinti ir daugiau miestų, kuriuose klesti multikultūralizmas, tokių kaip Marselis ir Paryžius Prancūzijoje, Birmingemas ir Londonas Didžiojoje Britanijoje, kitų Europos miestų ir miestų rajonų. Visiems jiems tinka Donaldo Trampo charakteristiką duota Baltimorei.