Migrantai Europoje: gulkis ir nesipriešink!

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-08-25 10:28:00, skaitė 878, komentavo 16

Migrantai Europoje: gulkis ir nesipriešink!

Straipsnio autorė Darja Aslamova, speciali KP korespondentė, apsilankė VFR, kuri atidarė vartus neregėtam skaičiui pabėgėlių iš musulmoniškų valstybių, ir pamatė, į ką ši invazija išvirto.

https://www.kompravda.eu/daily/27019.4/4081387/

Kartą mažyčiame Vokietijos miestelyje Kandel vidury dienos pabėgėlis afganas papjovė penkiolikos metų mergaitę Mią, - parduotuvėje, matant dvidešimčiai liudininkų. Papjovė, kaip mėsininkas, didžiuliu peiliu, suduodamas ne mažiau penkiolikos smūgių. Mergaitė buvo jo buvusi draugė. Bet kada jis ėmė pavyduliauti ir grasinti, mergaitės tėvai kreipėsi į policiją, kuri buvo iškvietusi būsimą žmogžudį į pokalbį. Nepadėjo.

Kaip čia įprasta, visos stambios MIP nutylėjo apie nužudymą. Bet miestelis sukėlė tokį triukšmą, kad sukandus dantis teko paskelbti naujieną. Tuo pačiu metu pasirodė straipsniai apie... žmogžudį, nelaimingą „15-metį paauglį, kuris liks dvasiškai traumuotas visam gyvenimui“. 

Mano straipsnis šia tema, A.L.:http://lebionka.blogspot.com/2018/01/15-metes-vokietes-mios-zutis-buvo.html

Bet čia pasipiktino aukos tėvas, tvirtinęs, kad žudikas – suaugęs žmogus, o ne nepilnametis. (Kirsdami sieną daugelis pabėgėlių plėšo pasus ir pareiškia, kad jiems 15 metų, ir jų tėvai žuvo. Tai garantuoja jiems sušvelninimą arba net nebaudimą atlikus bet kokį nusikaltimą, geras pinigines išmokas ir visuotinį valstybės rūpestį dėl „našlaičio“. Kaulų rentgenas, kuris leidžia nustatyti realų migranto amžių uždraustas, kad neva nežeminti žmogaus orumo).

Migrantai Europoje: gulkis ir nesipriešink!

- Po Mios nužudymo aš supratau, kad negaliu daugiau tylėti, - sako Robert Figelman iš mažo Schwäbisch Hall miestelio. - Aukos negali būti pamirštos. Jų veidai, vardai turi likti atmintyje. Mano duktė irgi vos netapo auka. Kada ji vaikščiojo su drauge, greta sustojo sunkvežimiukas, kur sėdėjo vairuotojas-migrantas. Jis prieš jas nusirengė iki nuogumo. Mergaitės spėjo jį nufotografuoti ir nubėgti. Jis ėmė jas vytis. Joms pavyko atitrūkti nuo jo ir paskambinti man. Aš nuvykau su nusikaltėlio nuotrauka į policiją ir pasakiau: „Bus geriau, jeigu jūs jį surasite greičiau, nei aš.“ Jų garbei: padugnę jie surado iš karto. Mane iškvietė į teismą, kur teisėja uždraudė man net žiūrėti į kaltinamąjį! Neva todėl, kad aš nesukelčiau savyje keršto jausmų. Sprendimą priėmė greitai. Pabėgėlį paliko Vokietijoje. Jis turėjo atsiprašyti (nusikaltėlis pasakė „gerai“) ir atidirbti kelias valandas valstybei. Viskas! O aš negaliu negalvoti: kur jis dabar ir ką dar spės padaryti?

- Štai tada, nuo 2018 metų kovą aš ėmiau rinkti nuotraukas ir informaciją apie išprievartavimus ir nužudymus. Virš trijų su puse tūkstančių (!) „pavienių atvejų“ (taip vadina juos Vokietijos vyriausybė, slėpdama nusikaltėlių tautybes ir tą faktą, kad jie migrantai). Jei ištempti į ilgį visą mano „kolekciją“, tai keturi šimtai metrų siaubo ir prievartos! Ir tai tik aisbergo viršūnė, - duomenys iš pasiekiamų šaltinių. O kiek mes nežinom! Aš pavadinau šitą aukų kolekciją taip: mūsų nebėra.

Migrantai Europoje: gulkis ir nesipriešink!

„Vokiečiams liko dešimt metų“

Pūkuota pliušinė višta dainuoja linksmą vokišką dainelę, toliau ręžiasi ir sudeda karštą kiaušinį. Na, negi ne nuostabu?!“ - kikena pensiono šeimininkė senyva Marija. Aš sėdžiu sode, tikrame „bavariškame rojuje“, apsuptyje visos gaujos gnomų, gipsinių varlių, gulbių, ančių, flamingų, triušių. Mano lovoje su manim miega pliušiniai lokiai ir kiškiai. Miesčionio svajonė. Išprotėjęs kičas (tarp kitko, vokiškas žodis). Bet po to aš pamačiau kaimyniniuose nameliuose tas pačias gulbes ir trolius ir supratau, kad tai bavariškas sentimentalus laimės supratimas.

- O jūs nebijote migrantų?- aš paklausiau Marijos.

- O, ne! Jų stovykla keli kilometrai nuo mūsų. Į mūsų kaimą jie neateis. Jiems įdomus kaimyninis miestas Menningen. Dieve mano! Gyvena ant bedugnės krašto ir negalvoja apie ją!

Memmingen – vokiškai švarus, išlaižytas, jaukus miestelis su 40 tūkstančių gyventojų. Retsykiais pasitaiko juodi iš Eritrėjos, iš gretimos stovyklos. (Tarp kitko, juodas – dabar uždraustas žodis Vokietijoje, už kurį galima ir gauti baudą. Politkorektišku skaitomas pasakymas „stipriai pigmentuotas“.)

- Buvo pas mus atvejis. Trys juodi sugavo vakare senelį ir privertė jį oraliniam seksui. Kodėl stipriai sumušė? Nes nenorėjo. O kas norės? Senelis pagulėjo ir nubėgo į policiją su pareiškimu. Prievartautojus surado greitai (jie iš kaimyninės stovyklos), surengė su jais pašnekesį ir paleido.

- Kaip gi taip?- priblokšta klausiu aš.

- O štai taip! Tokių atvejų Vokietijoje nesuskaičiuoti, ir niekas apie juos nežino. Pagrindinėms MIP uždrausta apie tai rašyti. O jau apie banalią vagystę aš iš viso tyliu. Kiekvieną dieną migrantai vagia supermarketuose, bet niekas jau nerašo pareiškimų policijai. Kokias baudas iš pabėgėlio paimsi?

Prieš mane sėdi stambus, stiprus, ginkluotas mužikas – Ivo iš Bosnijos, pusiau vokietis. Dirba apsauginiu ir migrantų stovyklose.

- Susirinko atstovai vietinių balkaniškų diasporų – serbų, chorvatų, bosnių, albanų ir net turkų. Pasitarė: šią istoriją su seneliu negalima taip palikti. Pirmiausiai, atvejis meta šešėlį ant visų dirbančių užsieniečių. Antra, ant vokiečių mums nusispjauti, bet mūsų žmonos ir vaikai irgi gatvėmis vaikšto. Sugavom šiuos tris ir iškratėme iš jų mėšlą. Aš manau, daugiau jie sekso nenorės. Iškvietėme juodus vadeivas ir išaiškinome, kaip reikia elgtis civilizuotoje šalyje. Aš, kaip supranti, tame nedalyvavau.

Ivo plačiai ir plėšriai šypsosi.

- Aš specialiai dėl saugumo pasirinkau darbą tolimoje pabėgėlių stovykloje. Kad šeimai neatkeršytų. Mes ten neturime teisės turėti ginklus, lazdas, peilius. Mes neturime jokių teisų. Net atsakyti smūgiu į smūgį. O ten šiomis dienomis tragedija: pabėgėlei atsisakė suteikti prieglobstį, ir ji nusižudė. Stovykloje sukilimas. O mums net negalima gintis. Teko gelbėtis pabėgimu. Trys mūsų vaikinai iki šiol ligoninėje. Štai atsakyk man: visi neapkenčia Merkel. Nežinau nei vieno žmogaus, kuris būtų balsavęs už jos partiją. Ji sąmoningai sunaikino klestinčią šalį. Tu galvoji, aš po to patikėsiu sąžiningais rinkimais?! Vokietijai dabar liko kokių dešimt metų, ne daugiau.

- Tu ją ginsi?

- Aš ginsiu savo šeimą. Ginklų pakaks. Pas mane net yra kai kas likę nuo Antrojo pasaulinio karo. Bet moraliai kastruotus vokiečius? Kam? Jie patys atidavė savo šalį. Aš pabėgsiu į Bosniją. Ten turiu namelį. Vietiniai kvailiai tiki rusų pagalba. Sklinda čia toks bajeris, kad Putinas išgelbės rytų vokiečius nuo migrantų.

- Ką?!!!

- Nesistebėk. Tau čia dar žiūrės į akis ir klausinės: „o Putinas mus išgelbės?“

Ir jis buvo teisus.

„Kokie mes buvome naivūs“

Nataša Morozova iš Diuseldorfo – mano benraamžė, linksma energinga maskvietė, kuri kažkada emigravo paskui tėvus į Vokietiją. Smuikininkė iš muzikų šeimos. Tiek puikiai išmoko kalbą, kad dirba kaip vokiečių žurnalistė, o taip pat dėsto muziką ir teatrą.

- Turėjau aš čia draugus, kurie tradiciškai kvietė pas save į atvirus vakarus žinomus žmones iš politikos ir ekonomikos pasaulio, kad tie mums papasakotų: kas mūsų laukia, ir kaip mums gyventi toliau, - prisimena Nataša. - Ir štai 2015 metais atvyko du politologai, kuriems mes nepatikėjom. Dar daugiau, įsižeidėme.

- Aš buvau Vokietijoje 2015 metais, kada jūsų geradėjai su pliušiniais meškučiais rankose sutikinėjo stotyse „pabėgėlius“.

- Tiksliai. Ir štai šitie du pasakė mums: tai pabaiga. Jūsų gyvenimas pasikeis radikaliai. Mažuose miesteliuose įvyks apokalipsė, nes negalima surasti tiek policijos, kad sutramdyti tai, kas ateina į Vokietiją. Jie kalbėjo apie tai, kas vyks gatvėse, ir koks bus požiūris į moteris. Mes baisiai pasipiktinom: kas per propaganda? Ir kada įvyko tas siaubas Kiolne (masinė migrantų ataka prieš moteris 2016 naktį. - Aut.), štai tada pane apėmė katarsis. Aš paskambinau to vakaro šeimininkei ir atsiprašiau už savo aklumą.

- Jūs bijote?

- Išprievartavimo? Ne. Aš jiems senutė, - šaiposi Nataša. - Na, tik jei dėl didelio poreikio užpuls. Jie mergiočių ieško. Tokių, kaip aštuoniolikmetė moksleivė iš Freiburgo, kurią išprievartavo 11 migrantų (praėjusių metų spalio mėnesį merginą išprievartavo pabėgėliai iš Sirijos, prieš tai įmaišę jai į kokteilį narkotikų. - Aut.). Bet kokiu atveju iš svečių namo grįžtu tiktai su taksi.

- Aš nesuprantu vieno. Kodėl vokiečiai negina savo moterų? Štai greta Bonos jauna pora apsinakvojo palapinėje gamtoje. Juos užtiko migrantas iš Ganos ir, grasindamas mačete, išprievartavo merginą jos vaikino akyse. Na, negalima daryti du reikalus vienu metu, - prievartauti ir grasinti mačete liudininkui! Bet tas net nemėgino ginti savo merginos!

-Visi bijo. Vienas reikalas – arabai, o jei ant afgano užsirausi? Tiesiog užmuš. Be to kaip avį. Rituališkai. Pas mus vokietės po keturiasdešimties linkusios pradėti romanus su jaunais užsieniečiais. Tiems gerai: jie po sparnu pas „mamytę“, juos maitina, rengia, apčiulpia. Ir nemokamo sekso kiek nori. O damoms – egzotika. Ir štai viena tokia išsilavinusi sėkminga moteris suėjo su afganu vardu Nadžmudin. Ji turėjo seną tėvą, kurį į Cvikau kartą per savaitę ji važiuodavo aplankyti. Tai nepatiko jos bičiuliui. Nadžmudinas įsiprašė į svečius pas jos tėtušį pagelbėti sode ir perrėžė 85-mečiui seneliui kaklą. Teismas ypač buvo šokiruotas tuo, kad afganas nužudė žmogų kaip avį. Šis Nadžmudinas siaubingai nuobodžiavo teisme, nors jis turėjo vertėją. Jis tiesiog laukė, kada baigsis visa ši nuobodybė. Taip ir pasakė: man nuobodu. Kam skirti tiek laiko akivaizdžiam reikalui? Senelis buvo senas, jam vis tiek. Ir bendrai: jis nenorėjo dalintis savo moterimi su jos tėvu. Taip pat kaip žudikas keturiolikmetės žydaitės sėdėjo procese ir nesuprato, kad jį teisia. Jis gi tik išprievartavo ir nužudė. Vieną kartą.

Apie tai esu anksčiau rašęs, A.L.:

http://lebionka.blogspot.com/2018/06/kruvinas-merkel-welcome-refugees.html

http://lebionka.blogspot.com/2018/06/vokieciai-tvirtina-kad-tikroji-14-metes.html

(Siuzana Feldman, tėvai – išeiviai iš TSRS, buvo išprievartauta ir pasmaugta Visbadene irakiečio pabėgėlio Ali. Po to jis gyrėsi stovykloje, kad nužudė žydę, - mergaitė ant kaklo nešiojo grandinėlę su Dovido žvaigžde. Kažkas patarė jam pabėgti. Ali sėkmingai išskrido iš Diuseldorfo su savo visa skaitlinga šeima į Stambulą, nors jis senai buvo „juoduose sąrašuose“. Jį pagavo Irake kurdų specialusis dalinys ir išdavė Vokietijai. - Aut.)

- Nataša, negalvok, kad pabėgėliai nesupranta, ką jie daro, - sakau aš. - Musulmonų šalyse per daug akylas žvilgsnis į pašalinę moterį, o bandymas prie jos prisiliesti baudžiamas labai žiauriai. Gali ir visą „vyrišką ūkį“ nupjauti bausdami. Tiesiog jūs jiems prostitutės, o ne moterys. Jie dar ir didžiuojasi žmogžudyste. Jei pas moterį nuogos rankos ir kojos, reiškia, pati provokuoja. O jeigu ji krikščionė, žydė ar ateistė („purvina stabmeldė“), tai bendrai „darai gerą darbą“. Žemę valai nuo netikėlių.

- Tiksliai. Bet šalis tai ne tik masė atėjūnų, kurių negalima integruoti. Nežinoma, kaip auklėti jų vaikus. Aš dirbau mokykloje, kur pusė vaikų nekalbėjo vokiškai. Aš sakau: vaikai, atsistokite, kada įeina mokytojas. Jie nesupranta. Trys vaikai suprato ir pakėlė visą klasę, o po to pasodino. Tiek to, aš muzikos mokytoja. O ką daryti matematikos ar vokiečių kalbos mokytojui?! Pirmoje klasėje tik trys vaikai buvo vokiečiai, visi likusieji – migrantų vaikai. Tik dabar iškilo klausimas apie tai, kad pirma vaikus reikia mokinti vokiečių kalbos, o po to priimti į mokyklą. O anksčiau šaukė: tai diskriminacija!

- Jau pareikšta, kad iki 2050 metų vokiečiai taps mažuma savo šalyje. Anksčiau apie tai nebuvo galima kalbėti. Dabar kalba atvirai. „Mes tai galime“, - pasakė kanclerė Angela Merkel. O dabar jau aišku, kad mes ne tik negalime, bet ir nenorime su tuo susitvarkyti. Merkel padarė tiek blogio prieš savo tautą, kiek nepadarė joks priešas. Ir padarė sąmoningai. Tai protinga, pragmatiška, viską apskaičiuojanti moteris.

- Aš daugeliui uždaviau šitą klausimą, bet nėra atsakymo: Kas ją pastūmėjo?

- Neapykanta Vokietijai, kurios priežasties mes nežinom. Savo tautos sunaikinimas ir jos pakeitimas atėjūnais, - tai nusikaltimas. Ji verta tribunolo. Merkel pražudė savo šalį.