Nevaldomą ugnį Žemėje užkūrė žmonės: lietingas sezonas vėluoja, padariniai katastrofiški visiems

Autorius: Lrytas.lt Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-09-08 17:29:00, skaitė 161, komentavo 2

Nevaldomą ugnį Žemėje užkūrė žmonės: lietingas sezonas vėluoja, padariniai katastrofiški visiems

Vasara pasaulyje buvo itin karšta – milžiniški gaisrai pražudė milijonus hektarų miškų, bet liepsnos neketina nuslopti dar bent mėnesį. Lietingasis sezonas vėluoja, o padariniai jau dabar yra katastrofiški. Į Niujorką prieš savaitę atvykusi klimato aktyvistė Greta Thunberg pareiškė: „Sunku įsivaizduoti tokio masto šiurpius gaisrus. Jie yra aiškus ženklas, kad turime liautis naikinti gamtą.“ Iš tikrųjų šiųmečių gaisrų mastas yra protu nesuvokiamas – visą vasarą miškai dega Sibire, Afrikoje, Amazonijoje, JAV ir kitose pasaulio vietose, tačiau daugelis pasaulio šalių lyderių vangiai reaguoja į šią problemą, dėl kurios daugiausia yra kalti neatsakingi ir nusikaltimus vykdantys verslininkai. Kai kurie lyderiai sukluso ir veiksmų ėmėsi tik dabar, bet tai yra jau per vėlu. Pasaulyje per vasarą išdegė milijonai hektarų miškų, kuriems atsodinti ir ataugti prireiks daugybės metų, sudegė fauna ir flora ir jų nesusigrąžinsi. Akivaizdu, kad tebesiaučiančių miškų gaisrų tema dominuos ir po poros savaičių prasidėsiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje dėl atmosferos taršos anglies junginiais nulinio balanso. Bet koks šios problemos mastas yra iš tikrųjų ir kas sukėlė šiuos pragariškus visą pasaulį apėmusius miškų gaisrus?


Sibiras paliktas savieigai

Šią vasarą pirmieji viso pasaulio dėmesį patraukė gaisrai Sibire, tačiau liepsnos šėlo ir kitur Arktyje – Aliaskoje bei Grenlandijoje. To priežastis – vis didėjanti vidutinė vasaros temperatūra, kuri išdžiovina augalus ir padidina jų užsidegimo kilus gaisrui tikimybę. Aliaskoje šią vasarą buvo gerokai viršytas temperatūros rekordas – liepos 4-ąją čia termometrų stulpeliai rodė 32 laipsnius, o vidutinė vidurvasario temperatūra nesiekia 24 laipsnių. Rusijoje ugnis nuošaliose vietovėse greitai plito, o valdžios atstovai abejingai žiūrėjo. Sibire gaisrai nebuvo gesinami, nes trūko žmonių, technikos ir lėšų, o ir valstybė yra nusprendusi jų negesinti, jei tai nėra ekonomiškai naudinga. Regionų valdininkai į tai ilgą laiką žvelgė kaip į „natūralų reiškinį“, tačiau vėliau ir pats Vladimiras Putinas liepė prie gaisrų gesinimo prisidėti visiems. Skaičiuojama, kad vien gaisrai Sibire ir Arkties regione per tris vasaros mėnesius į atmosferą išlaisvino 180 megatonų anglies dvideginio. Tai yra tris su puse karto didesnis kiekis nei tas, kurį per metus į aplinką išskiria visa Švedija. Gaisrai Sibire gali lemti greitesnį Arkties įšalo tirpimą, nes ant ledo nugulę pelenai ne atspindi saulės šviesą, o ją sugeria. Tirpstant ledynams pasaulinis vandenyno lygis gali pradėti tik dar sparčiau augti. Sibire ugnis jau yra sunaikinusi daugiau kaip 2 mln. hektarų miško, o dūmų debesis buvo užklojęs beveik visą šalį. Rugsėjo pradžioje šalyje tebedegė per 215 tūkst. hektarų Sibiro miškų ir neaišku, kada šie gaisrai bus likviduoti.

Ugnis – sistemos dalis

Afrika pastaruoju metu pasaulyje pirmavo pagal gaisrų skaičių. NASA ekspertai Afriką net buvo pavadinę „gaisrų žemynu“. Čia liepsnojo apie 70 proc. iš 10 tūkst. kiekvieną rugpjūčio mėnesio dieną pasaulyje kylančių gaisrų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo paramą už Sacharos esančioms valstybėms. Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad šiuo atveju nėra dėl ko nerimauti, nes gaisrai šiuo metų laiku yra natūralus reiškinys. Tačiau ateityje tai gali pavirsti ir didele bėda. NASA palydovų nuotraukos rodė, kad vienu momentu praėjusią savaitę Angoloje buvo 6 tūkst. naujų gaisro židinių, Konge – daugiau nei 3 tūkst., o Brazilijoje gaisrų buvo tik per 2 tūkst. Tačiau didžioji dauguma gaisrų Afrikoje kyla arba yra sukeliami mažai apželdintose savanose, kurias naudoja ūkininkai. Johanesburgo universiteto profesorė Sally Archibald tvirtino, kad gaisrai Afrikoje nekelia grėsmės visam pasauliui. „Ugnis yra ekologinės sistemos dalis. Pietų Amerikoje nemiškingos vietovės jau seniai yra išnaudojamos ūkininkų, tačiau Afrikoje pokyčiai dar turi įvykti“, – tikino S.Archibald. Gaisrai savanose į aplinką išskiria kur kas mažesnį anglies dvideginio kiekį, kuris ir vėl yra surenkamas per metus ataugant žolei. NASA mokslininkas Nielsas Andelas teigė, kad Afrikos gyventojai degina žemę jau tūkstantmečius, bet įspėja, kad akimirksniu viskas gali pavirsti didele problema. Dabar regione trūksta infrastruktūros, tačiau ateityje agrikultūrinis veržimasis gali tik didėti, o žmonės lengva ranka pradėtų deginti ne tiktai krūmynus, bet ir miškingas vietoves.

Laukiniai gaisrai yra būtini

Natūraliais laikomi ir gaisrai Kalifornijoje, nors dalį jų sukelia neatsakingas žmogaus elgesys – numesta nuorūka ar be priežiūros palikta laužavietė. Tačiau ekosistemos čia jau yra prisitaikiusios prie ugnies. Kitais žodžiais tariant, augalija yra ne tik prisitaikiusi prie gaisrų – jie yra būtini, kad ekosistemos toliau veiktų. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje paplitusios suktaspyglės pušys privalo gauti siautėjančių liepsnų karščio, kad paleistų savo sėklas. Šiais metais Kalifornijoje buvo užfiksuota per 4 tūkst. gaisrų, o jų metu buvo sunaikintas 20 tūkst. hektarų plotas. Tiesa, gaisrų regione bus dar daugiau spalio–gruodžio mėnesiais, kai regione sustiprės sausi ir stiprūs žemyniniai vėjai. Klimato kaita turi stiprų poveikį ir būtinais bei natūraliais laikomiems gaisrams. Viename šiais metais paskelbtame gaisrų tyrime rašoma, kad gaisrai galėtų būti iki 500 proc. mažesni, jeigu ne žmogaus sukeltas klimato kaitos procesas.

Draudimų nėra paisoma

Tuo metu Brazilijoje tūkstančiai gaisrų yra sukeliami specialiai. Žemės plaučiais vadinamus Amazonės miškus žmonės naikina, kad toje vietoje galėtų auginti sojų pupeles arba naudoti buvusių gaisraviečių plotus kaip gyvulių ganyklas. Iki 2012 metų miškų kirtimo regione mastas mažėjo, bet pastaruoju metu viskas yra pasikeitę į blogąją pusę. Praėjusiais metais Brazilijos prezidentu išrinktas Jairas Bolsonaro aktyviai kalba už žemdirbystės plėtrą, atmetė didesnius čiabuvių genčių apsaugos įstatymus. Tai sukėlė baimę, kad miškų naikinimas regione gali tęstis ir toliau. Vietiniai gyventojai, kurie anksčiau bėgo nuo medkirčių, dabar bando išvengti ugnies spąstų. Su sausuoju periodu Amazonėje sutampantys gaisrai gali tęstis dar ilgai ir dėl JAV prekybos karo su Kinija. Pekinas šiuo metu ieško naujų sojų pupelių tiekėjų, kurie pakeistų JAV žemdirbius. Neaišku, kokia teritorija jau išdegusi, bet valdžios veiksmai yra pavėluoti ir nepakankami. Juos galima prilyginti daržinės gesinimui su sodo laistymo žarna. Nuo šių metų sausio iki rugpjūčio Amazonės miškuose buvo užfiksuota 72 tūkst. gaisrų. Tai didžiausias kada nors buvęs skaičius ir 83 proc. pakilimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tarptautinės bendruomenės spaudžiama Brazilija galiausiai rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad 60 dienų uždraudžia specialų miškų žemių deginimą, tačiau kontrolės mechanizmų didelėje valstybėje nėra daug. Vien per 48 valandas po įstatymo paskelbimo šalyje buvo užfiksuota 4 tūkst. naujų gaisro židinių. Pusė jų kilo Amazonės miškuose. Su gaisrais Brazilijoje kovoti J.Bolsonaro išsiuntė 44 tūkst. karių, bet aplinkosaugininkai mano, kad miškus žemdirbystei ir gyvulininkystei ruošiantys verslininkai ras būdą apeiti taisykles. „Miškus kirsti ir toliau yra legalu, tad jie taip ir darys, o pasibaigus draudimo periodui vėl kurs laužus ir sudegins likučius“, – teigė miškų kirtimo stebėjimo organizacijos vadovas Tasso Azevedo. Jis tvirtino, kad būtina miškų deginimo draudimą pratęsti iki lapkričio, kai baigiasi sausasis metų laikas. „Tai yra tikra krizė, bet ji greitai gali pavirsti tragedija, o mums reikės kovoti su gaisrais, kurie bus gerokai didesni už šiuos“, – kalbėjo T.Azevedo. Įspėjimus siunčia ir sinoptikai. Jie tvirtina, kad lietūs regione vėluos, o drėgnasis periodas gali neatnešti reikiamo kritulių kiekio.

Kritinė situacija Indonezijoje

Indonezijoje gaisrai yra keliami taip pat kaip ir Brazilijoje – norint žemdirbystei atlaisvinti miškų užimamą žemę. Nuo 1990 iki 2015 metų Borneo ir Sumatros salose buvo sunaikinta 71 proc. durpyno miškų. Vietoj jų sodinamos alyvpalmės, o iš jų verslininkai išgauna palmių aliejų, kurio dabar galima rasti visur – nuo konditerijos gaminių iki parfumerijos produktų. 2015 m. gaisrai sukėlė tokį smogą ir rūką, kad manoma, jog tai galėjo prisidėti prie 100 tūkst. žmonių ankstyvos mirties. Vyriausybė tuomet ėmėsi miškų deginimą ribojančių priemonių, bet kritinė situacija vėl sugrįžo šiemet. Indonezijos salose skaičiuojama šimtai gaisro židinių, o kilęs smogas užplūdo Malaiziją ir Singapūrą. Kol kas neaišku, ar Indonezijos gelbėjimo tarnyboms pavyks suvaldyti visus gaisrus, tačiau kai kurie regionai jau praneša apie vandens trūkumą. Tai tik įrodo, kad Žemė su jos naikintojais kovoja ir atima savo dovanas tada, kai jų labiausiai žmonėms reikia.

Tikisi išsaugoti ekosistemą

Amazonės miškais su Brazilija besidalijanti Bolivija taip pat susiduria su milžiniškomis gaisrų problemomis. Gyventojai dėl to kaltina vienintelį asmenį – prezidentą Evo Moralesą. Jis šių metų liepą išleido dekretą, leidžiantį ūkininkams savo veiklai išdeginti ne 5, o 20 hektarų plotą. Teritorijos, kur gyvena čikitanų tauta, naujakuriai nežino, kaip elgtis su sausuoju mišku. „Nėra praktiška naikinti šį mišką ugnimi. Taip yra pažeidžiama miškų ekosistema, o viena ištrūkusi liepsna gali sukelti tokį chaosą, kokio dabar nesuvaldome“, – tvirtino Bolivijos nevyriausybinės organizacijos CEPAD direktorius Rubensas Barbery. Gaisrai šiemet Bolivijoje jau suniokojo per 1,2 mln. hektarų miškų, bet E.Moralesas yra kitoks lyderis nei J.Bolsonaro. Jis leidžia kaimyninėms šalims padėti gesinti gaisrus ir nelaiko pagalbos pinigais ar technika šalies suverenumo pardavimu. Dabar pagrindinis gelbėtojų tikslas yra nuo liepsnų apsaugoti prie sienos su Brazilija esantį Noelio Kempfo Merkado nacionalinį parką. Čia auga per 4 tūkst. augalų rūšių ir gyvena 130 rūšių gyvūnai – tai didžiausias plotu ir biologine įvairove nacionalinis parkas visame Amazonės baseine. R.Barbery tikisi, kad ši nelaimė padės visuomenei susivokti aplinkosaugos klausimais ir žmonės ateityje bus atsakingesni. „Liūdna, bet aplinkosauga dabar žmonėms yra paskutinėje vietoje, jie nesupranta šio klausimo reikšmės“, – kalbėjo R.Barbery. Tačiau yra ir besielgiančių kitaip. Pavyzdžiui, architektė Olivia Mansilla metė savo darbą, kad galėtų padėti gesinti miškus. „Tai, ką dabar darome Amazonėje, negali būti ištaisyta, net jeigu dabar užges visi gaisrai. Viskas, kas vyks toliau, gali būti prilyginta gamtos naikinimui“, – tvirtino moteris.

Pavojus vaikų sveikatai

Gaisrai kelia pavojų ir žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai įspėjo, kad Amazonės regione vykstantys miškų gaisrai gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai. Kvėpavimas miškų gaisrų užterštu oru gali pažeisti žmonių plaučius ir sukelti visą gyvenimą išliekančias ligas. „Turime pavienių pranešimų apie kilusias kvėpavimo takų ligas. Sisteminis pavojų tyrimas dar nėra įvykdytas, bet jų yra“, – kalbėjo PSO atstovė Maria Neira. Apie žmonių aukas PSO informacijos neturi, bet yra BBC pranešimų, kad Rondonijos valstijoje patvirtinti 2 žmonių mirties faktai.

Teks laukti lietaus

Penktadienį Pietų Amerikos šalių atstovai buvo susitikę Kolumbijoje ieškoti bendro sprendimo kovoje su miškų gaisrais, tačiau J.Bolsonaro tai praleido. Brazilijos lyderis verčiau nusprendė pasidaryti atostogas nuo darbų ir pasiruošti operacijai. Tuo metu San Paulą jau ne kartą pastarosiomis dienomis užgulė apokaliptinis juodas debesis. Akivaizdu, kad miškų gaisrai tiek Arktyje, tiek aplink pusiaują turi milžinišką poveikį klimato kaitai. Nors ir yra teigiančių, kad Amazonė nėra Žemės plaučiai dėl čia pat sunaudojamo pagaminto deguonies. Dauguma gaisrų greičiausiai liepsnos ir toliau, iki juos užgesins po kelių mėnesių atėjęs drėgnasis laikotarpis, tačiau jei rimtų priemonių nebus imtasi netolimoje ateityje, Žemė rizikuoja tapti ugnies planeta.

Pražūtingi gaisrai siautė ir Lietuvoje

Milžiniška nelaimė Kuršių nerijoje Lietuvą sukrėtė 2006 metais. Per didžiulį gaisrą tais metais išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Su gaisro liepsnomis ugniagesiai kovojo 5 dienas. Degė kalninių ir paprastųjų pušų miškai, sproginėjo užsilikę Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys. Gesinant gaisrą dalyvavo beveik 1,5 tūkst. žmonių, į pagalbą buvo pasitelktos ir Lietuvos karinės pajėgos. Net ir likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar tris savaites. Manoma, kad milijoninius nuostolius pridariusią nelaimę sukėlė žmogus. Vietiniai žmonės tvirtino, kad gaisro vietoje driekėsi žvejų takas. Vėliau buvo rengiamos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos. 2013 metais įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta 50 hektarų. Buvo parengtas projektas, pagal kurį turėjo būti iškirstos mineralinės juostos, skirtos lengviau lokalizuoti gaisrus, įrengti vandens punktai. Tačiau projektas tuomet nebuvo įgyvendintas, o 2014-ųjų balandį gaisrai pasikartojo. Vandenį ugniagesiams reikėjo vežti iš 7 km nuo gaisravietės esančios Juodkrantės. Tąkart kilęs gaisras per tris dienas supleškino dar 117,6 hektaro miško. Šio gaisro padaryta žala buvo įvertinta 13 mln. eurų. Įtarimų šešėlis tada krito ant ilgamečio girininko, tačiau tikrieji gaisro sukėlėjai taip ir nebuvo nustatyti. Po šios tragedijos buvo iškirsti senų kalnapušių ruožai, išretinti miškai. Taip pat nupirkti du didelio našumo plaukiojantys motorizuoti siurbliai, kuriais gaisrinius automobilius galima pripildyti vandeniu iš Kuršių marių.

Gaisrai – natūralūs, jų skaičius ir mastas – ne

Donatas Valiukas Klimatologas

„Jau nuo mokyklos vaikai žino, kad miškai sugeria anglies dvideginį, dėl kurio ir šyla klimatas, ir išskiria deguonį. Degant miškams į aplinką išskiriamos visos jų sugertos dujos, o tai veikia klimatą. Dabar dar sunku prognozuoti, koks bus tikrasis šios vasaros didžiųjų gaisrų poveikis, nes nėra aiškus tikrasis išdegusių kvadratinių kilometrų skaičius. Tačiau turime prisiminti, kad tokie gaisrai nėra naujiena, jų būna kiekvienais metais sausojo laikotarpio pabaigoje. Gaisrai yra natūralūs, nenatūralus tik labai didelis jų mastas – ir dėl skaičiaus, ir dėl apimamos teritorijos. Amazonės miškai yra vadinami Žemės plaučiais. Yra dalis tiesos, kad čia ir sunaudojama didelė dalis pagaminamo deguonies, tačiau jis nestovi vietoje ir yra pernešamas toliau. Oro sistema nėra stacionari. Pagamintas deguonis nelieka kaboti virš miško, jis išnešiojamas gerokai plačiau. Sibiro žemėje, kuri yra įšalusi, yra daug metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios degant miškams ir tirpstant amžinojo įšalo sluoksniui išlaisvinamos ir patenka į atmosferą. Miškų gaisrų pelenai, užkloję paviršių, tik dar labiau skatina žemės šilimą. Išlaisvintas metanas visuotiniam atšilimui turi daug daugiau įtakos nei anglies dvideginis. Pasirodžiusi informacija apie Afrikos Kongo baseine – antruosiuose Žemės plaučiuose – kilusius gaisrus yra neteisinga. Viskas vyksta kur kas piečiau. Ten yra du metų laikotarpiai – drėgnasis ir sausasis. Dabar – sausojo pabaiga, tad savanų krūmynų gaisrai yra įprasti dėl sezono ir žemdirbių, kurie naudoja ugnį žemei išlaisvinti prieš ateinantį sezoną, veiklos. Krūmynų gaisrai nėra svarbūs bendrame deguonies gamybos ir anglies dvideginio sugėrimo procese. Taip pat klaidingas yra matavimas. Kalbant apie Afriką pateikiamas gaisro židinių skaičius, o ne plotas. Žalinga yra tik vietinė tarša dūmais, o gaisrų pavojingumas neprilygsta tam, kas dedasi Sibire ar Amazonėje. Modeliuoti situaciją, kad Žemėje būtų visiškai sudegę miškai, sudėtinga, nes niekada nėra buvę nieko panašaus. Tačiau išnykus žaliesiems plotams situacija būtų kritinė, nes nebūtų kam gaminti deguonies.“