Kristina Sulikienė. “Pirmosios Lietuvos”eutanazija?

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2019-09-14 12:19:00, skaitė 213, komentavo 0

Kristina Sulikienė. “Pirmosios Lietuvos”eutanazija?

Viena po kitos pasipylė tik joms vienoms ir jų dirbtiniam draugų ratui žinomų “garsenybių”, neretai mintančių iš kokių nors fondų, vietos ar tarptautinių, kišenės, mirtys, ir nejučia susimąstau – PRASIDĖJO.

Visais laikais visos revoliucijos rydavo PARAZITUS. Tuos žmones, kurie mokėjo gražiai pakalbėti, pašokti, pasimaivyti, tačiau kurie NEDIRBO JOKIO FIZINIO DARBO.

Artėjant pavyzdžiui kad ir planetos kataklizmams – teigiama, jog Žemė tiek įkaitusi, jog gali tiesiog sprogti, pasipylė legendos apie “žmonijos sumažinimo planus per pusę per 5 metus” (vienos NATO buvusios teroristinės organizacijos atstovas taip teigia savo ką tik išleistoje knygoje), kiti teigia, jog rado akmenį, kuriame parašyta, jog bus sumažinta beveik 80 procentų.

Ir kažkodėl kvaileliai turtingieji, įtakingieji pagalvojo, jog tai juos paliks. Chachacha!!!!

Visais laikais prie visų kvailų ir visiškai beprotiškų valdžių išgyveno tie, kurie valgė kruopas, o reikalui esant, mokėjo “graužti sausą pušį”, nes žinojo, jog pušies žievėje yra maistinių savybių, išgyveno žolelių rinkėjai ir valgytojai, daržovių augintojai, uogų rinkėjai. Ir neišgyveno pirmiausia badmečio metu miestai. Ne tik dėl savo pasipūtimo, bet pirmiausia paprasčiausiai dėl to, jog jų gyvenimo stilius – parazitizmas. Miestai parazituoja regionų sąskaita, tačiau jums reikėtų pamatyti tipinį miestietį, atvykusį į kaimą – gali gulėti 1 tona obuolių visur, jis griebs PRIRINKTŲ OBUOLIŲ maišą, nesvarbu, jog tavo planas yra tuos maišus kažkur vežti kad ir už centus – miestieties jokiu būdu nesiteps savo baltų pirštų ir švarių panagių, tai murzinas kaimietis jam turi viską padaryti. Grįžęs į savo smirdintį Vilnių, į magnetinio lauko daugiabutį, jis dar ilgai skambinėsis su įsivaizduojamomis draugėmis, ir keiks kaimą, grauždamas tavo be chemikalų užaugintą obuolį. Aš su miestiečiais elgiuosi griežtai kaip toje pasakoje su išalkusia princese “eik ir ats susirink, o jeigu nemoki, ar negali – labai gražiai paprašyk”. Ir baigiasi tada pasipūtimai.

Dabar grįžkime prie Mirties šou, kai ji pasirinko ir nušlavė per trumpą laiką visokias anokias ir šiokias “garsenybes”, apie kurias mes kai kurias išgirdome jų mirties valandą.

Neseniai tvenkinyje su visais drabužiais rasta J. R. savo pačios kieme per diplomatinį vakarėlį man pvz. nebuvo žinoma, anei matyta, o patikėkite, menininkų ratuose trinuose jau kelis dešimtmečius. Todėl visų pirma, kyla klausimas – ar ji bent žinojo, jog ji nebuvo garsi? Nes antraštės, pamenate, teigė, jog pralaimėjo kovą su vėžiu labai garsi menininkė. Esmė tokia yra su tais tyčia, dirbtinai suburtais “garsenybių ratais” – jie vienas kitą giria, jie semia tuos pačius demokratizacijos, ir kultūrizacijos fondus PRIE diplomatijos tarnybų, bet jų niekas kokiame Kaune ar Tauragėje, kur yra visiškai neblogų meno žinovų – nežino.

Atkreipkite dėmesį, kokį “pirmosios Lietuvos” (nerašysiu “aristokratijos”, nes tai yra pagal kilmę, ir niekaip nesusiję su pinigais ir plaunamais fondais) kontingentą užjudino ši mirtis, ir kokį “išdidumą” “laiko tragedijos akimirkoje”, pvz, Daiva Tamošiūnaitė, kuriai “liūdniausia, jog nebeišgersime Šveicarijoje kavos”. Dieve mano, koks praradimas nenuvykti į Šveicariją – jūs tik įsiskaitykite: bet kaip svarbu girtis net draugės mirties valandą, jog “man čia nieko tokio tiesiog nuvykti į Šveicariją ir ten išgerti kavos”. Laimei, jog aš ne kartą gėriau Vienoje ir ne du kavą, ir alų, ir vyną, bet aš niekada to nesureikšminau, o Šveicarija manęs niekada netraukė. Dar gėriau alų prie Eifelio, ir man labai nepatiko Paryžius, ir daugiau ten niekada nevažiavau.

Tačiau netgi tragedijos akimirką girtis ir pūstis “mes tokie turtingi, kad mes važinėjame į Šveicariją gerti kavos”, yra paprasčiausias mužikiškumas, nes man būtų įdomu, ar Daiva pvz. atskirtų keletą vaistažolių rūšių, ir ar mokėtų greitai susirinkti tuos pačius obuolius iš po obels. Turbūt atsakymas aiškus – ji bijotų nusilaužti nagą. O gal ir surinktų, nepažįstu aš jos, tiesa, vieną kartą pažįstama iš šių pačių ratų rekomendavo jai parašyti dėl prancūzų kalbos, dėl dingusios dukterėčios, tai ji spėkite, mandagiai apėjo klausimą, ir pasakė, jog niekuo negali padėti.

Niekuo “negalėjo padėti” ir žuvusios J.R. tyrime minima buvusi Lietuvos kultūros atašė Paryžiuje Vida Gražienė, ji tiesiog padėjo ragelį, kai skambinau jai į Paryžių. Mano dingęs be žinios brolis mokėsi su ja viename kurse Vilniaus universitete, ir laikė ją drauge, jos vyrui Audriui Gražiui kažką maketuodavo, o anas mokėdavo kažkokius pinigus. “Gal ji jau įvaikinta”, greitakalbe sumurmėjo “atašė”, ir padėjo ragelį. Susiradau Vidos vaiko foto, ir aiktelėjau – šviesiaplaukė mergaitė. O kodėl gi “neišgelbėjus tragiškai žuvusio jūroje prie Ostijos kursioko vaiko”?

https://www.ilmessaggero.it/roma/cronaca/cadavere_mare_ostia_lituano-325900.html

Bet nuvijau šią mintį į šoną, nors tas pasakymas “gal ji jau įvaikinta” rodė, jog Vida aktyviai domėjosi mano dukterėčios statusu ir būsimu likimu – tik, aišku, apeidama gimines, nes jau “pirmosios Lietuvos” ponetkės, žinokite, skirtingai nei tarkime aristokratijos laikais, leidžia apeiti visus gimines, jeigu jie “ne pirmoji Lietuva”.

Po keletos dienų staiga miršta diplomatas R.J. Jam tebuvo 47 metai. Jis minimas skandale, kai URM klausėsi jo privačių pokalbių, įrašydavo viską į kompaktinę plokštelę, ir net URMvalytojos galėdavo klausytis šių pokalbių. Jau nekalbant apie Grybauskaitę, kuri, remdamasi youtube “leaku”, atleido šį jau dabar mirusį diplomatą iš pareigų, kaip praradusį “pasitikėjimą”, tik nesupratau, youtube prasme, ar facebooko? Ir kaip pirmoji ponia tai parašė savo dekrete? “Remiantis youtube medžiaga, konstatuotine, jog diplomatas prarado pasitikėjimą”.

“Remiantis kosmoso šnabždesiais”…bet juk tai tas pats…

Garsaus TV pliurpalo istorija – kai krito prie Seimo negyvas, buvo atgaivintas…Prakirdęs iš komos, ėmė valgyti kruopas, ir …gyvena.

Jis suprato, jog jeigu toliau bus “pirmoji Lietuva” su tais visais “kavų gėrimais prie Eifelio”, tai negyvens, ir galės kavą gerti kur nors Rokantiškėse. Bet nuo šitos minties, jog nebegalės ėsti, ir maivytis, kaip jis ėda, jam pasidarė liūdna. Nebegalės tiek darkytis TV eteryje – nes tai kenkia sveikatai.

Tai dabar ir kalbame apie tai, jog “pirmoji Lietuva” pagatava eiti žudytis, jeigu negaus hamburgerio – o kaip jie išgyventų karą, marą ir badą? Niekaip, jie tiesiog nusižudytų, manau.

Lietuvoje, sako, buvo atgaivinta, karalystė, ne, ne karalystė, o kokio nors 9 amžiaus ar 11 beprotystė, nes į viduramžius čia irgi nebepanašu. Labai panaši Lietuva į Robino Hudo laikų Angliją, o Robinas juk gyveno 11 amžiuje. Įsijungi bet kurios ekranizacijos filmą – kažkur girdėti lozungai, kad žmonės nelygūs, kad patys vargingiausi turi susimesti karaliaus dvarui, kad jeigu karalius nori, asmenys gali būti prievarta mobilizuoti ginti tėvynės, kokiame nors Izraelyje, ir t.t. ir panašiai.

J.R. mirtis tvenkinyje “užminė mįslę”, tačiau tokių mirčių – incenizacijų – yra būta, nesikartosiu, bet mano sesers mirtis buvo inscenizuota analogiškai, tik langą pamiršo atidaryti, o vienas buvo užkaltas, lavonas buvo išneštas iš buto ir numestas po daugiabučio langais, bandyta netgi “išvežti kaip neatpažintą”, uždengus veidą kažkokiu maišu, tik kažkoks jautrus kaimynas ėmė rėkti, jog pažįsta kaimynę, ir neleido šitaip susidoroti su jau nužudyta mano seseria. O toliau kas buvo? Visi brolio draugai mane įtikinėjo, jog siautė gripas, ir kad plyšo aorta (žinojo “bylos versiją”). Kai mes atnaujinome žūties tyrimą, 16 prokurorų nusišalino, o tie 4 kur nenusišalino, viską kreipė į “savižudybę”, nors generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis, išnagrinėjęs mano tėvo skundus dėl Dariaus Valio neveikimo, pradėjo tyrimą “nužudymas”, pagal LR BK 129 str.


Ar rastos tvenkinyje mirtis bus ištirta? Nemanau. Pradėta “mirties priežasties kodo byla”, o ne nužudymo. Lavonas – sukūrentas, nebėra ką ištyrinėti, jeigu pradinė ekspertizė, kaip ir mano sesers atveju – suklastota.

Buvo netgi paruošta versija “pralaimėjusi kovą su vėžiu, po sunkios ligos mirė menininkė”, ir visuomenė turėjo patikėti, tačiau kažkur nutekėjo informaciją. O jeigu bus tiriamas nužudymas, bus kalti šeimos nariai – spauda jau ėmė rašinėti apie kartu gyvenusį buvusį vyrą, tik iškyla labai menka problemytė – namas iki pat ryto buvo pilnas žmonių, visokių girtų ir blaivų diplomatų, tai pirmiausia jie ir bus apklausinėjami, namas greičiausiai- tiek pats namas, tiek kiemas buvo pertvertas, kaip pasitaiko tarp buvusių sutuoktinių. Tačiau, kaip matome, spauda jau “gavo nurodymą”, ir “varo naują versiją”.

Visais atvejais, šioj J.R. byloje nuskambėjo Vidos Gražienės pavardė – ji organizavo šitą mirtimi pasibaigusį vakarėlį. Jis baigėsi tvenkinyje ir laidotuvėmis. Tikromis. Ne suklastotomis, kaip įvyko Romoje, kur atseit 2014 03 12 jūroje buvo rastas tinkluose susipainiojęs ir 30 centimetrų susitraukęs (matyt, nuo šalčio) tariamai mano brolio Romualdo Apanavičiaus lavonas, o diplomatas Viktoras Dagilis, 16 lietuviškosios divizijos kario ir komunistų kolegos sūnus, “atpažino lavoną telefonu”, jeigu tikėti jo paties elektroniniais laiškais, esančiais niekada nebeatsiradusio brolio paieškos byloje, kuri dėl šio epizodo – atpažinimo telefonu – ir buvo nutraukta, šeimos nariams (matyt, kad mes ne pirmoji Lietuva, todėl) nesuteikiant jokios galimybės nei kūną apžiūrėti, nei netgi rastojo lavono nuotraukas, nei duoti parodymus tiek žodžiu, tiek raštu, tiek duodant DNR.

Ostia.jpg
Nuotr. Vien šita nuotrauka iš Romos dienraščio, kur matyti 160 cm kūno (brolio ūgis 189 cm) išvežimas iš pakrantės, įrodo, jog istorija – suklastota. Tačiau diplomatinis korpusas nepasidavė, ir ištisus 5 metus laikosi savo “versijos”, kol galiausiai ėmė jų draugų tarpe vykti nepaaiškinami dalykai.

su adamkumi
Nuotr. Su prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona geriame kavą. Esu su 11 cm kulnais. Tik tokiu atveju už mane brolis būdavo žemesnis, mano ūgis 186 cm.

Citata iš lryto apie V. Gražienę šioje istorijoje:

“Plūduriuojančią menininkę aptiko jos buvęs vyras televizijos laidų režisierius ir prodiuseris Ričardas Rickevičius bei jo gyvenimo draugė. Jūratė buvo su drabužiais. Ar ji nesirengė maudytis? Policija pranešimą apie nelaimę gavo rugsėjo 1-ąją 10 valandą 50 minučių. Teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą menininkės mirties priežasčiai nustatyti.

Tragedijos išvakarėse J.Rekevičiūtės namuose vyko pobūvis, kurį organizavo Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vedėja Vida Gražienė. Tarp svečių būta ir diplomatų. J.Rekevičiūtė buvo vyturys – eidavo anksti miegoti ir beveik kasdien keldavosi auštant. Todėl ji ir tą dieną, atsisveikinusi su svečiais apie vienuoliktą valandą vakaro, nuėjo miegoti.

Artimai su Jūrate bendravę draugai prasitarė, kad dailininkės namuose buvo vakarojama maždaug iki ketvirtos valandos ryto. Išvažiuodama V.Gražienė esą dar užėjusi į kambarį, kuriame miegojo bičiulė, pataisiusi jos antklodę ir ramiai išvykusi namo.