Fašistinis buržujus Laurynas Ragelskis cenzūruoja!!!

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-09-18 18:11:00, skaitė 490, komentavo 9

Fašistinis buržujus Laurynas Ragelskis cenzūruoja!!!

Gerbiamai už tai, kaip pradedant atsiprašymais, baigiant reparacijomis sugebėjo priimti savo nacistinį istorijos tarpsnį, Vokietijai vis dar nelengva atsigręžti į tolimesnę praeitį – kolonializmo laikus. Namibija, kurios žemes kadaise valdė vokiečiai, tikisi daugiau negu atjautos žodžių.

Rugpjūčio pabaigoje Namibijoje apsilankęs Vokietijos vystymosi ministras Gerdas Mulleris buvo pirmasis aukščiausio rango Vokietijos atstovas šalyje nuo 1998 metų, nors tarp šalių aptarti yra ką. 20 a. pradžioje Vokietijos imperija represavo vietinius, ypač Herero ir Nama gentis, kurių dešimtys tūkstančių narių buvo nužudyti, daugybė buvo priversti palikti savo žemes ir pasitraukti į dykvietes.

Koks yra tikslus aukų skaičius, nežinoma, bet kai kuriais skaičiavimais, jis gali siekti ir 100 tūkst., praėjusiais metais rašė BBC. Manoma, kad 75 proc. hererų ir pusė namų žuvo per laikotarpį nuo 1904 iki 1908 m. Jungtinės Tautos 1985-aisiais šiuos nusikaltimus įvardijo genocidu.

512073-157223-756x425.jpg

Vokiško stiliaus pastatai Namibijos sostinėje Vindhuke, 1981 m. / AP nuotr.

Keičia žodyną

Palyginti su ispanais ar portugalais, kitų žemynų užkariavimus pradėjusius jau 15-ame amžiuje, Vokietijos kolonializmo laikotarpis buvo gana trumpas – truko nuo 1884 iki 1914 m. Ji valdė teritorijas šių dienų Ganoje, Toge, Kamerūne, Ruandoje, Burundyje, Tanzanijoje ir Namibijoje.

Vokietijoje iki šiol esama gatvių ar atminimo lentų, skirtų kolonistams, mokyklose šio laikotarpio istorijos mokoma gana paviršutiniškai, pernai rašė „New York Times“. Kritikai atsako, kad iš viešos erdvės pašalinti viską, reikštų ištrinti istoriją, kuri gali daug ko pamokyti.

Anksčiau šio žodžio vengusi, dabar Vokietija pati „genocidu“ įvardija tai, kas įvyko jos užkariautose žemėse Afrikoje. Bundesrato pirmininkas Danielis Guntheris, Nambijoje viešėjęs liepą, atidavė pagarbą aukoms šalia memorialo Swakopmunde. Čia kadaise buvo įrengta Vokietijos imperijos koncentracijos stovykla.

512071-423271-756x425.jpg

Imperinės Vokietijos laikų šalmas plakate / AP nuotr.

Po jo Namibijoje apsilankęs G. Mulleris sakė: „Vokietija įvykdė siaubingus nusikaltimus, ypač prieš Herero ir Nama gentis, ir mes, suprantama, nešame už tai atsakomybę – netgi šiandien“.

Tačiau ir šis vizitas nepraėjo taip sklandžiai, nors, rodos, prikibti nebuvo dėl ko. Nėra tiksliai žinoma, kas iš Namibijos atstovų dalyvavo susitikime su ministru. Kaip rašo „Deutsche Welle“, čia tikrai buvo hererų ir namų, kurie dirba su Namibijos Vyriausybe. „Tačiau ne pagrindiniai Herero ir Nama atstovai, kurie pagrįstai skundžiasi tuo, kad nebuvo įtraukti į derybas. Tai yra netiesioginis įžeidimas ženkliai daliai buvusių aukų palikuonims“, – DW cituoja Henningą Melberį, Vokietijos ir Namibijos istorijos tyrinėtoją.

Istorinio atsiprašymo analogijos

Manoma, kad Vokietijos imperijos politika Afrikoje netiesiogiai padėjo pagrindus ir nacistinei rasių teorijai.

Kai kurių genocido aukų kaukolės buvo siunčiamos į Vokietiją, kur šalies antropologai studijavo jas, mėgindami pagrįsti pseudomokslinę baltųjų pranašumo prieš juodaodžius teoriją.

Šių kaukolių iš Namibijos atvežta veikiausiai buvo šimtai, praėjusiais menais kelios dešimtys jų buvo sugrąžintos į gimtąsias žemes.

512078-198105-756x425.jpg

Tyrimams naudotos afrikiečių kaukolės, iš Vokietijos grąžintos į Namibiją / AP nuotr.

Pavasaį JAV teismas atmetė hererų ir namų genčių bendrą ieškinį dėl kompensacijų už Vokietijos imperijos veiksmus Afrikoje. Berlyne toks sprendimas įvardytas nuspėjamu, mat tai – ne teisinis, o moralinis-politinis klausimas. Ruprechtas Polenzas, buvęs Vokietijos parlamentaras, dabar derybininkas dialoge su Namibija, sakė, kad Vokietija yra pasirengusi susitarimui ir paramai vystymuisi, kuri padėtų „užgydyti esamas žaizdas“.

Analitikas H. Melberis mato progresą, tačiau priduria, kad jį paspartintų simbolinis veikstas iš aukščiausių Vokietijos atstovų.

„Mes žinome pasekmes, kai Willy Brandtas priklaupė Varšuvoje. Taigi nėra būtinybės skambiems žodžiams“, – sakė jis DW, prisiminęs buvusio Vokietijos kanclerio gestą Varšuvoje 1970 m.

512082-160428-756x425.jpg

Willy Brandtas Varšuvoje 1970 m. / AP nuotr.

Tuomet jis, lankydamasis Lenkijoje, priklaupė šalia monumento Varšuvos sukilimo prieš nacius aukoms atminti.