Savo vaikų neskiepijanti medicinos studentė: „Nebegąsdinkit“

Versijos.lt
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Kol vieni stebi ir komentuoja įvykius Ukrainoje, kiti stebi ir komentuoja įvykius Lietuvoje. Pilietinis karas dar negresia, tačiau dar vienas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas vėl žiebia aistras ir diskusijas tarp Lietuvos piliečių. Ir šįsyk gana jautrioje socialinėje grupėje – tarp ikimokyklinukus auginančių tėvų. Straipsnį apie ministro Vytenio Andriukaičio potvarkį neleisti neskiepytų vaikų į darželius radau atsitiktinai savo elektroniniame pašte. Ir nustebau, nes pati auginu du neskiepytus mažylius. Pasijutau kaip žydė istorijose apie holokaustą ir Hitlerį: jei ne dėl akių spalvos ar tautybės, tai šįsyk dėl kitokio pasirinkimo bandoma susidoroti.

Mamoms ir kitiems nežinantiems apie vakcinas

Kad būtų šiek tiek aiškiau, trumpai apie vakcinas. Vakcinos esti dviejų tipų – gyvosios ir negyvosios. Gyvosios vakcinos – tai dirbtinėmis sąlygomis išaugintos gyvų mikroorganizmų (bakterijų, virusų, riketsijų ir t. t.) nevirulentiškos kultūros. Negyvosios vakcinos gaunamos iš ligų sukėlėjų gamybinių padermių, kurios turi pilnavertę antigeninę sandarą ir yra labai virulentiškos (virulentiškumas – viruso gebėjimas sėkmingai infekuoti šeimininką).

Dažniausiai mikroorganizmai inaktyvuojami mertiolatu (gyvsidabrio turinčiu junginiu), fenoliu (akis, odą ir kvėpavimo takus ardanti medžiaga), formalinu (junginys, kuris naudojamas konservavimui ir kai kuriais atvejais gydymui, tačiau yra nuodingas) ir „išvedami“ genų inžinerijos būdu.

Į žmogaus kūną su vakcina patenka ligos sukėlėjo tam tikra forma ir tirpalas ar sauso pavidalo medžiaga, tikintis tinkamo imuninio atsako. Vakcina nėra vaistas, vakcina yra medicininis preparatas, imituojantis natūralią infekciją.

Loginiai disonansai

Kai žurnalistai rimtiems valdžios ir medicinos žmonėms užduoda klausimą „o kokia jūsų nuomonė?“, šie neretai pradeda gąsdinti. Ne išimtis ir Vytautas Usonis. Pakalbintas apie naująjį įstatymo projektą, mokslų daktaras išsyk pradėjo spekuliuoti kita jautria – finansų – tema. Kalbėdamas apie draudiminę mediciną, paminėjo, jog gydant užsikrėtusius nevakcinuotus vaikus, papildomai skiriamos lėšos iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau juk mokesčius moka ir vakcinuotų vaikų tėvai. IR, nes tuos pačius mokesčius moka IR nevakcinuotų vaikų tėvai.

Tad gąsdinti ir spekuliuoti pinigais nėra ko, nes tuomet klausimą apie gydymo išlaidas galima apsukti iš kitos pusės: ar ne tų pačių mokesčių mokėtojų, taigi ir nevakcinuotų vaikų tėvų, lėšos bus naudojamos gydant vakcinuotus ir vis dėlto užsikrėtusius vaikus?

Kitas įdomus dalykas, jog nei ministras, nei mokslų daktaras, nei jokie medikai neužsimena apie tuos vaikus, kurie dalį gyvenimo praleido kitose šalyse. Kiek žinau, skiepų kalendoriai visose šalyje skiriasi. Kodėl skiriasi, nenagrinėsiu. Tad ką daryti tiems tėvams, kurie savo vaiką vakcinavo pagal vienos šalies standartus, o dabar nori tą daryti pagal Lietuvoje galiojančius standartus? Gal „eiti savo idėjų įgyvendinti kitur“, kaip siūlo gerbiamas V.Usonis? Bet tada veikiausiai nereikia tikėtis, kad kada nors Lietuvoje savo gerbūvį kurs grįžę emigrantų vaikai.

Trečias įdomus dalykas yra štai koks: kaip planuojama derinti vakcinavimo prievolę ikimokyklinukams su prievole lankyti ugdymo įstaigą nuo 5 metų? Vakcinacijos prievolė įsigalios nuo 2014 rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ugdymo prievolė – nuo 2015 metų. Ar tėvai turės priverstinai skiepyti savo vaikus, ar suktis iš padėties ieškodami, kur ugdyti savo vaikučius? Bet kuriuo atveju kvepia pasirinkimo laisvės ribojimu.

Pasirinkimo laisvės ribojimas ir užuominos apie diskriminaciją

Pirmas klausimas, šovęs į galvą, buvo toks: „Negi valdžios žmonės taip nepasitiki tėvais, piliečiais?“ Esame demokratiška šalis, turime aukštą išsilavinimo lygį ir laisvę rinktis sau ir savo vaikams priimtiniausią sveikatos priežiūros būdą, taip pat ir teisę rinktis, vakcinuoti savo vaikus ar ne. Tėvai, kurie renkasi nevakcinuoti savo vaikų, nėra neišmanėliai, ir, nors oficialių tyrimų nėra, tačiau dažniausiai tai aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, informaciją „už ir prieš“ rinkę ne interneto forumuose, bet konsultavęsi su gydytojais ir atsakingai priėmę sprendimą.

Juk Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Todėl, nors ir dangstomasi visuomenės gerovės argumentu, tačiau iš tiesų tos pačios visuomenės nepaisoma, o visuomenės dalis – tėvai – diskriminuojami. Taip, diskriminuojami, nes būtent dėl religinių pažiūrų gali atsisakyti vakcinavimo. O jei dėl religinių įsitikinimų nepriima į darželį, tuomet tai jau yra diskriminacija.

Grėsmė patyčioms

Pamenate, vaikystėje apie kiemo draugus žinojome viską? Kartu su puse kiemo vaikų lankėme tą patį darželį… Nors šiandien priėmimo tvarka į darželius pasikeitusi, tačiau tuose pačiuose daugiabučių kiemuose vaikai auga, žaidžia kaip ir anksčiau. Ir jei iš vaiko perspektyvos atrodo smagu juoktis iš apkūnaus bendraamžio, tai iš tėvų pozicijos tokie juokai šypsenos nebekelia. Manau, tas pats būtų ir su nevakcinuotais vaikais, ypač šiandien, kai vaikų patyčios žiaurėja.

Kas bus, kai prieš metus darželį lankęs bendragrupis į jį nebegalės eiti dėl naujojo potvarkio, o tėvai neišgalės samdyti auklės? Nebūkime naivūs – ne visiems vaikams bus pasakojamos pasakos, kodėl jie nebegali eiti į darželį, bus ir tokių, kurie žinos, kaip iš tiesų yra. Pati būdama mama neapsidžiaugčiau, jei kuris nors iš mano vaikų jaustųsi pažemintas dėl to, kad nusprendėme nevakcinuoti.

Alternatyvos

Kol kas apie alternatyvas nekalbama, kaip ir nekalbama ir apie tai, jog potvarkio įsigaliojimo terminas yra per trumpas, nes net tie, kurie nėra pilnai paskiepiję savo vaikų, nespės „susirinkti“ visų reikalingų vakcinų, o bandydami „suskiepyti“ per trumpą laiką rizikuotų savo vaikų sveikata dar labiau. Gyvendami demokratine santvarka grįstoje valstybėje nepriklausomai nuo ideologinių, religinių ir kitokių įsitikinimų mokesčius mokame vienodus.

Ir jei taip nutiktų, kad vaikas dėl tų pačių ideologinių religinių ar kitų įsitikinimų negautų (arba prarastų) vietą darželyje ar kitaip negalėtų pasinaudoti valstybės teikiama paslauga, tuomet būtų demokratiška ir teisinga, kad valstybė tokiai šeimai išmokėtų tą krepšelį pinigine forma ir šeima pati galėtų nuspręsti, kokį alternatyvų ikimokyklinį ugdymą pasirinkti.

Trūksta objektyvios informacijos

Apie skiepų žalą objektyvios informacijos rasti sunku. Lietuvių kalba ypač. Kaip ir objektyviai kalbančių medikų. Nenorint klaidžioti po mamų forumus ir medikų interviu, informacijos tenka ieškoti anglų, rusų kalbomis. Daugelis medikų bei politikų sako „jog vakcinos yra tikrai saugios ir patikimos“, tačiau šios frazės kartojimas saugumo jausmo nesukuria, juolab kad norint sužinoti konkrečios vakcinos sudėtį reikia nueiti kryžiaus kelius ir sugebėti nepasiklysti interneto platybėse, neužkliūti už skaudžių istorijų ir dar gerai suprasti medicininę užsienio kalbą.

Tėvai, kurie renkasi neskiepyti savo vaikų, tai daro ne todėl, kad vakar išgirdo, jog tai madinga, o dažniausiai todėl, kad surenka pakankamai svarių argumentų „prieš“. Galimos komplikacijos po skiepijimo, šimtaprocentinės garantijos, kad vaikas bus apsaugotas ir nesusirgs, nebuvimas, objektyvios informacijos apie skiepų naudą ir žalą trūkumas – tokie yra pagrindiniai argumentai. Neretai išgirsti ne iš kaimyno, o iš diplomuoto mediko ar biochemiko.

Pamąstymams ir ateičiai

Štai keli praktiniai pavyzdžiai tėveliams: jūs paskiepijote vaiką, esate ramūs, kad jis tam tikra liga nesirgs. Tuomet jums nėra ko baugintis, kad darželyje kils ligos protrūkis, – jūsų vaikas turėtų likti sveikas. Bet… staiga ima ir suserga visi paskiepyti vaikai. Kodėl? Juk teigiama, kad vakcina – tai ligų prevencijos priemonė, ne profilaktikos priemonė. Vadinasi, skiepyti žmonės neturi sirgti.

Kaip reaguosite, kai vaikų darželyje, kuriame pasiskiepijo visi, staiga kils vėjaraupių banga? Kas bus kaltas? Vaikai, auklėtojos, direktoriai, medikai, ministerija, kad blogas vakcinas įvežė? Mums juk svarbu surasti KALTĄ, o ne išsiaiškinti, kokiu būdu veikia vakcinos.

Kitas realus ir praktinis klausimas, kilęs man kaip mamai, yra toks: jei vakcinuojama pagal tam tikrą kalendorių, skiepas turi būti pakartotas po 3 mėn., po 6 mėn. ir t. t. Kas nutiks su vaiku, jeigu mes jį skiepysime per 6 mėn. greitosiomis (nes juk reikia suspėti iki rugsėjo 2014 m. rugsėjo 1 d.), neatsižvelgiant į „tyrimais pagrįstą vakcinacijos kalendorių“? Kaip reaguos liauna vaiko imuninė sistema, kai didelis ligų sukėlėjų kiekis pateks į jo organizmą? Ar imuninė sistema susidoros su tuo, ar bus išgautas taip norimas imuninis atsakas, ar tai neiššauks alergijų, kvėpavimo takų sutrikimų ir kitokių ligų? Nežinau, kaip kitiems tėvams, tačiau man toks rizikos faktorius atrodo pernelyg pavojingas.

Nors potvarkį dar ruošiamasi tik priimti, tačiau tarp reaguojančiųjų jau dabar, be realistų, yra ir optimistų, ir pesimistų. Jei vis dėlto įstatymo pakeitimą priimtų lygiai taip pat skubiai, kaip priėmė Lisabonos konvenciją, tuomet optimistams, ko gero, tai būtų dar vienas postūmis dėl tokių ir panašių nelogiškų valdžios sprendimų burtis į atskilusių nuo visuomenės bendruomenę.

Pesimistai keliautų V.Usonio pasiūlytu keliu – emigruotų, tačiau tuomet patarčiau nenustebti, jei gimstamumas nuo 26 tūkst., užuot augęs kristų iki kokių 20 tūkst. naujagimių per metus.


Įvertink straipsnį: 9   3
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra



VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI

Komentarai



Naujausi 15 straipsnių

8 | 2017-09-19 | Lietuva | +1 -0 | 1
Vytautas Landsbergis
Anuomet po Kovo 11-osios, kai patyrėm pirmą blokadą, tūli kolegos signatarai suskubo važinėti į tautą vis aiškindami, kad Aukščiausiosios Tarybos (Aukščiausiojo Sovieto – red. pastaba) pirmininkas sėdi užsidaręs saugiuose apartamentuose ir šaukštais kabina juodą ikrą, užsigerdamas šampanu. Jie mat liudininkai tiesiog iš įvykio vietos. Pranešdavo man kiti apie tokius susitikimus, dar turiu iškarpų iš rajonų spaudos. Skaityti toliau...
6 | 2017-09-19 | Smagumai | +1 -0 | 1
Alkas.lt
Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti… Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių lia Skaityti toliau...
10 | 2017-09-19 | Lietuva | +1 -0 | 1
SputnikNews.lt
Lietuvos kelių policijos nuosavybėn perduoti 12 naujų Audi A6 automobilių, kurie patruliuos magistraliniuose keliuose VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Policijos departamentas nuomos būdu įsigijo 12 naujų automobilių AUDI A6, kurie perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai, praneša departamento spaudos tarnyba.  Šie automobiliai skirti patruliuoti magistraliniuose keliuose bei lydėti labai svarbius asmenis ir jų vadovaujamas oficialias delegacijas. Skaityti toliau...
7 | 2017-09-19 | Smagumai | +0 -0
SputnikNews.lt
Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną (rugsėjo 10-ąją) Lietuva eilinį kartą pasitiks užimdama lyderės poziciją pasaulio reitinge pagal savižudybių skaičių — Sveika, Irma. Ruoškis maratonui. Užregistravau mus abi dalyvauti Vilniaus maratone artimiausią sekmadienį. Nėr čia ko savaitgaliais sėdėt namuose ir apraudoti sunkią dalią. Vienas mano draugas va šitaip liūdėjo, kol kartą pakėlė ranką prieš save… — Dėkui, Regina, už rūpestį. Bet kol kas esu sveikos psichikos. Nesijaudink! Mano gyvenime dar ne taip blogai viskas, kad kiltų noras savo noru su juo atsisveikinti. Skaityti toliau...
13 | 2017-09-19 | Lietuva | +1 -0 | 1
Risi TV
Какова реакция США и стран Запада на события в Иракском Курдистане? К каким последствиям может привести назначенный на 25 сентября референдум? Ответы на эти вопросы в комментарии эксперта РИСИ Игоря Боровкова «К чему приведет курдский референдум в Ираке». Skaityti toliau...
19 | 2017-09-19 | Lietuva | +1 -2 | 1
A. Aleksandravičius
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau...
19 | 2017-09-19 | Lietuva | +1 -0
Rasa Kalinauskaitė
Vadinamąjį „visuomeninį transliuotoją“ LRT, kuriam retsykiais (bet gana sistemingai) pasitaiko nelabai sąžiningais metodais proteguoti privačius statybinius interesus, tenkinamus naikinant kultūros paveldą, ištiko dar viena šios rūšies nesėkmė: LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje. Vilniaus savivaldybės svetainėje paskelbta žinutė, kurioje apie T. Venclovos žodžius merui taip pat net neužsiminta. Skaityti toliau...
33 | 2017-09-19 | Lietuva | +2 -0 | 1
Vladimiras Matvejevas
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis savo tautiečiams apibrėžė ryškias valstybės militarizacijos perspektyvas, 14-15 metų merginas paragino morališkai ruoštis tarnybai armijoje Krašto apsaugos ministerija, vyriausybė ir Lietuvos prezidentė, skatinantys tautiečius patriotiškiems jausmams, faktiškai parodė savo bejėgiškumą. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prisikalbėjo iki to, kad viešai pripažino šauktinių trūkumą Lietuvoje. Ją Karoblis ketina likviduoti dailiųjų lyties atstovių kvietimu į privalomąją karo tarnybą pagal Izraelio pavyzdį, kur ją atlieka visos merginos. Skaityti toliau...
31 | 2017-09-19 | Pasaulis | +2 -0
Algimantas Lebionka
Nobelio premija jo komiteto šiandien devalvuota iki Šniobelio premijos lygio ir tapo pasityčiojimo iš pasaulio visuomenės ir sveiko proto įrankiu. Pasityčiojimas tęsiasi: 2018 metų Nobelio premijai ruošiamasi nominuoti Viduržemio jūros kontrabandistus, kurie pelnosi veždami į Europą nelegalus iš Afrikos ir naikina Europą. Tarptautinis komitetas, įkurtas Italijoje, ruošiasi iškelti į pretendentus 2018 metų Nobelio premijai NVO, kurios jau kelis metus Viduržemio jūroje užsiima afrikiečių, nelegalių migrantų, ES sienų ir įstatymų pažeidėjų, kontrabanda į Europą. Skaityti toliau...
63 | 2017-09-19 | Lietuva | +4 -0
Andrius Petrinis
Žinomas Lietuvos krepšinio specialistas Tomas Pačėsas staiga tapo "Rusijos agentu". Kaltinimų logika pritrenkia ir rodo, kad rusofobijos liga Lietuvoje progresuoja Viskas prasidėjo nuo to, kad buvęs krepšininkas ir pripažintas šios sporto šakos ekspertas Pačėsas leido sau viešai pareikšti, kad šių metų Europos krepšinio čempionate žaidusios  Graikijos rinktinės treneris yra nevertas savo posto ir buvo paskirtas į jį dėl neaiškių priežasčių. Iš pirmo žvilgsnio, kiek įžeidžiantis, bet iš esmės išskirtinio dėmesio nevertas pastebėjimas. Tačiau jis netikėtai įgavo politinį atspalvį. Skaityti toliau...
83 | 2017-09-19 | Pasaulis | +2 -0 | 1
Ramūnas Alaunis
Apie 950 metus Gruzijos monarchija aneksavo Abchazijos karalystę. 16 amžiuje, po to, kai iširo Gruzijos karalystė, vėl iškilo nepriklausoma Abchazijos kunigaikštystė. 1570 metais Abchazijos kunigaikštystė buvo okupuota Otomanų imperijos (dabartinės Turkijos). 1864 metais po Rusijos – Otomanų imperijos karo Abchazija atiteko Rusijos imperijai, kaip specialusis karinis regionas – Rusijos buferinė zona. Skaityti toliau...
78 | 2017-09-19 | Pasaulis | +6 -0
Blogeris Zeppelinusas
Prieš porą dienų Londono metro vagone nugriaudėjo sprogimas. Kilo masinė panika, apdegė ir buvo sužeista virš dvidešimties keleivių. Britų policija operatyviai nustatė ir suėmė du įtariamuosius teroristus sprondintojus. Ir britų ir Lietuvos spauda apie tai nedelsiant informavo skaitytojus - įvykis juk svarbus, o Londone ir lietuvių gausiai gyvenama. Ir čia pasitaikė puiki proga palyginti - ką apie realų pasaulį sužinojo britai ir kokį vaizdą bandoma prakišti lietuviams: Skaityti toliau...
107 | 2017-09-19 | Kaimynai | +5 -0
Algimantas Lebionka
Pilietinio karo rizikų Vokietijoje analizė pateikiama vokiečių portale Pi-news. Žemiau – straipsnio 1 dalies santrauka: Pilietinis karas – karinis konfliktas valstybėje tarp atskirų gyventojų grupių. Dar prieš kelis metus Vokietijoje niekas apie tai negalvojo. Politinio konflikto potencialas Šiuo metu Vokietijoje gyvena 3,5 milijonai turkų. Dauguma jų Redžepo Taipo Erdogano šalininkai. Kaip žinoma, tarp Vokietijos ir Turkijos pastaruoju metu atsirado įtampa. Erdoganas visada gali mobilizuoti dešimtis tūkstančių savo šalininkų. Be to, Vokietijoje yra apie pusę milijono kurdų. Tai rimtas potencialas neramumams. Skaityti toliau...
94 | 2017-09-19 | Lietuva | +5 -0
Vytautas Sinica
Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalė rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose. Skaityti toliau...
63 | 2017-09-19 | Kaimynai | +2 -0 | 1
Ekspertai.eu
Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas Vladimiras Putinas pirmadienį stebėjo Lietuvoje labai ilgia anonsuotas ir prieštaringomis vadinamas, tačiau Vakaruose, deja, mažai dėmesio sulaukusias puolamojo popūdžio pratybas „Zapad“. Drauge su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir generalinio štabo vadu Valerijumi Gerasimovu V. Putinas, Kremliaus duomenimis, lankėsi pratybų vietoje netoli Sankt Peterburgo. Rusų ir baltarusių kariai per pratybas, kurios dar truks iki trečiadienio, mokosi atremti menamą NATO puolimą. Pranešama, kad NATO priklausančios Baltijos šalys dėl to yra sunerimusios. Skaityti toliau...

Parodyti dar įrašų

Reklama

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851