Feministės virsta islamistėmis. Globalistinis smegenų apvertimas Europoje. 2 dalis

Algimantas Lebionka
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


https://1.bp.blogspot.com/-KNJDHmr4gRs/WYXOCXZHO_I/AAAAAAAAFF8/6eOnioGSf2U8WJolmTpdK2eT1NmOIWJ6gCPcBGAYYCw/s1600/2676.jpg

Esame liudininkais, kaip paskui sionistinės bankų oligarchijos dolerį ant pilvo šliaužioja Europos elitas, politikai, jų sukurti feministinis ir LGBT judėjimai.

Džulio Meotti portale „Gatestone“ paskelbė apžvalgą apie tai, kaip „Europos miestus praryja šariatas“. Jame autorius nupiešė tikrovišką šariato įsigalėjimą Europoje paveikslą, kurį aš perpasakojau šio straipsnio 1 dalyje. Autorius neatsakė į klausimą, kodėl taip lengvai vyksta ši beprotystė, kodėl valdantis oligarchatas neorganizuoja pasipriešinimo šiai maro bacilai, o priešingai, visaip blokuoja bet tokį pasipriešinimą ir proteguoja Europoje islamą su visais jo išsigimėliškais ir anticivilizaciniais vahabizmo atributais. Antroje straipsnio dalyje aš pamėginsiu pratęsti autoriaus pradėtą ir nebaigtą mintį ir pasiaiškinti šio reiškinio anatomiją, kaip ją matau disponuodamas man prieinama informacija.

ES išeuropinimas vyksta labai panašiais principais, kaip vyko JAV išeuropinimas

Po imigracinio akto priėmimo 1965 metais oficialios JAV valdžios pradėjo politiką, kuri diskriminavo potencialius migrantus europiečius ir protegavo neeuropinę imigraciją. Imigracija ir didelis gimstamumas spalvotųjų gyventojų pakeitė amerikiečių naciją tokiu būdu, kad iš 90% baltųjų 60-taisias liko tiktai 70%. Amerikos gyventojų surašymo biuras prognozavo, kad XXI amžiaus viduryje baltieji bus etnine mažuma JAV. Jie jau yra mažuma daugumoje JAV didžiųjų miestų (tuo pat krikščionių skaičius pirmą kartą per visą JAV istoriją yra mažiau nei 50%).

Analogiška politika sukėlė rasinių ir demografinių proporcijų pakitimus Kanadoje, antplūdį arabų ir negrų į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, turkų – į Vokietiją, tikrą popuri iš svetimų kraštų rasių į Skandinaviją, Ispaniją, Italiją, Graikiją ir t.t. Dėl migracinės politikos paaštrėjo nusikalstamumo problemos, nukenčia švietimo ir socialinio gerbūvio kokybė.

10402413_a6755503.jpg

Vietinių tyrinėtojų nuomone ir pagal „žydų“ ekspertų prisipažinimą, akivaizdžia sienų atidarymo ir „demografinio Armagedono“ varomąja jėga tapo „organizuota žydija“.

Kaip šios žydijos veiklos patvirtinimas yra JAV kongresmenų, sociologų ir juristų citatų rinkinys, kurie kalbėjo apie šią problemą.

Juodai ant balto buvo surašyta, kaip tai bus…

Amerikiečių advokatas Drew Smith knygoje „The Legacy ofthe Melting Pot“ („Lydymo katilo palikimas“) [Smith, Drew L. (1971). The Legacy Of The Melting Pot. North Quincy, Massachusetts. Christopher Publishing House] padarė nuodugnią JAV įstatymų analizę ir padarė išvadą, kad interesas „JAV užtvindymo „apgailėtinomis atliekomis“ tarnauja interesams vienintelės tautos, kuri naudoją nuosavą rasinę vienybę kaip ginklą. Bandymai pakeisti Amerikos imigracinius įstatymus ir galiausiai nustumti europiečių daugumą buvo vykdomi išimtinai žydų.“Kovai už neribotą imigraciją vadovavo Adolf Sabbat, Samuel Dikstain ir Emanuel Seller, kurių pastangas koordinavo senatoriai Gerbert Lemon ir Jakob Javic. Amerikos žydų kongresas, aktyviai remiantis amerikietiškos migracijos liberalizavimą, visokiais būdais priešinosi įstatymų projektams, ją ribojantiems. 1921- ais, 1924- ais ir 1952- ais metais Kongresas mėgino priimti įstatymus, kuriais buvo bandomą palaikyti Amerikoje rasinį proporcingumą. Visuose ginčuose dėl įstatymų žydai rėmė atviros imigracijos idėjas ir kategoriškai priešinosi, kad Amerika išliktų kaip etniškai europinė katalikiška nacija.

Kongresmenas Levitt savo pasisakymuose aiškiai pasakė: “Nacionalinis ir rasinis savisaugos instinktas neturi būti smerkiamas … Niekas geriau už poną iš Ilinojaus (misteris Sabbat) ar džentelmenus iš Niuojorko misteris Dikstain, misterį Jakobstain, misterį Seller ir misterį Perelman negali suprasti amerikiečių noro išsaugoti Ameriką amerikiečiams. Jie atstovai didžiosios istorinės tautos, kuri išsaugojo savo nacionalinį identitetą per amžius, todėl, kad nuoširdžiai tikėjo į tai, kad yra išrinktoji tauta… mūsų požiūris… reikalauja, kad kitų tautų priemaiša… neleistų pasikeisti rasinėms charakteristikoms greičiau, negu įvyks jų asimiliacija, kaip valdyme, taip ir kraujyje“ (Kongreso stenograma, 12 balandžio 1924 metų ) [Congressional Record, April 12, 1924. 6,265-6,266].

Žinomas sociologas Edvardas Ross 1914 metais knygoje „Senas ir naujas pasaulis: reikšmė ankstesnės ir dabartinės imigracijos Amerikos žmonėms“, citavo Israel Zangwill, – kuris sau priskyrė „nacijų lydimo katilo“ idėją, tuo pačiu nurodydamas, kad Amerika yra ideali vieta žydų interesų įgyvendinimui. Toliau Ross pasisakė apie žydų įtaką:„…sisteminė kompanija, vedama laikraščiuose ir žurnaluose, nukreipta į tai, kad sugriauti visus argumentus prieš ir nuraminti visas naivias baimes dėl vienos ir tos pačios rasės. Judėjų pinigai stovi už Nacionalinės Liberalios Imigracinės Lygos ir jos skaitlingų publiacijų (Ross, E.A. The Old World And The New: The Significance Of Past And Present Immigration To The American People. New York: The Century Co., 1914, p. 144).

1924 metais kongresmenas Knud Wefald nurodė į, kaip pasakytų šiandien, „kognityvaus žydų valdymo“ pasekmes: „Valdymas mūsų intelektualinio gyvenimo įvairiose jo srityse pateko į rankas šitų protingų atėjūnų, kurie nepatiria užuojautos mūsų seniems amerikietiškiems idealams… kurie aptinka mūsų silpnybes ir jas skatina ir turtėja dėka žalos kurią jie atneša mums. … Jie filmuoja mums siaubo filmus, rašo daugumą iš tų knygų, kurias mes skaitome, leidžia mūsų žurnalus ir laikraščius“. (Kongreso stenograma, 12 balandžio 1924 metų) [Congressional Record, April 12, 1924. 6,272].

Paskutiniu svarbiu Kongreso išleistu įstatymu, kad ginti Amerikos status kvo, buvo 1952 metų McCarran-Walter aktas. Kongreso opozicija atstovavo žydų trejetas, kurią sudarė Selleris, Javica ir Demonas (kurias palaikė visos stambios žydų organizacijos, – Amerikos žydų kongresas, Amerikos žydų komitetas, ADL, Nacionalinė žydų moterų taryba ir tuzinas kitų, įskaitant JAV Kompartiją). (Kongreso stenograma, 23 balandžio 1952 metų) [Congressional Record, April 23, 1952. 2,285].

Bendruose klausymuose žydų teisėjas Simon Rifkaind pasisakė prieš įstatymo projektą, kaip „atstovas didelės dalies religinių pasaulietinių nuomonių, kurių laikosi, naudodami religinę terminologiją, dešinieji ir kairieji žydai.“ [Joint Hearings Before The Subcommittees Of The Committees On The Judiciary, 82nd Congress, First Session, On S. 716, H. R. 2379, And H. R. 2816. March 6-April 9, 1951.563].

Debatų eigoje jiems priešinosi kongresmenas iš Misisipės Džonas Rankin, nežiūrint į didelį spaudimą, kas iš tikrųjų vyksta jo valstijoje: „Jie inkščia dėl diskriminacijos. Ar jūs žinote, kas iš tikrųjų yra diskriminuojamas? Baltieji Amerikos krikščionys, tie, kas sukūrė šitą naciją… Aš kalbu apie baltuosius šiaurės ir pietų krikščionis… Komunizmas yra rasinis. Rasinė mažuma užgrobė valdžią Rusijoje ir visose nuo jos priklausomose valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Čekoslovakija ir dauguma kitų, kurias aš galėčiau įvardinti“ (Kongreso stenograma, 23 balandžio 1952 metai) [Congressional Record, April 23, 1952. 4,320].

1965 metais Kongresas priėmė baigiamąjį imigracijos aktą, sutinkamai su tikslu, iškeltu žydų organizacijų 1880 metais. Jo rezultate 90% imigrantų tapo ne europiečiai. Po to, įtakingos žydų lobistinės organizacijos suruošė galutinį puolimą. Joms tai pavyko, nes 41 metai po 1924 metų žydų valdžia veržliai didėjo praktiškai visose Amerikos gyvenimo sferose. Taip 1951 metais senatorius Jakobas Jevits parašė straipsnį, pavadintą „Atverkime mūsų vartus“, [Javits, J. Let’s Open Our Gates. New York Times Magazine. July 8 1951, p.8, 33] ir kuris kvietė masinei ir neribojamai migracijai. Javitz ir kongresmenas Сeller suvaidino svarbią rolę priimant įstatymo projektą 1965 metais. 1956 metais, 9 metai prieš priimant imigracijos aktą Amerikos žydų kongresas siūlė pagrindines dalis įstatymo projekto ir šlovino prezidentą Eisenhower už: „drąsą, parodytą keliant daugumą liberalios imigracinės politikos idėjų, ir už tai, kad jis užėmė poziciją, kurią priimti iš pat pradžių reikalavo Amerikos žydų kongresas ir kiti žydų susivienijimai“ [Congress Weekly, Editorial of February 20, 1956, p.3] (kaip mes atsimenam, „kovinis generolas Eisenhower pilnai priklausė nuo septynių JAV prezidentų (!) manipuliatoriaus Bernardo Baruch.

Priežastys, sukėlusios žydų kovą už imigracinius „Lydymo katilo“ įstatymus: „Dugnas svyla, o putos kyla į viršų“

Nuo ХХ amžiaus pradžios žydai darė viešus pareiškimus apie tai, kad multikultūralizmas ir įvairumas yra naudingi JAV, sumaniai maskuodami savo pačių strategiją.

Po priėmimo laisvos imigracijos statuso 1965 metais, tokie žydų autoriai kaip Naomi U. Cohen, rašė, kad žydus skatino vykdyti tokia politiką – „persekiojimai Rusijoje“ ir „šaltojo karo nelaimės“ Rytų Europoje, todėl „atidarymas migracijos į Vakarų valstybes tarnavo žydų interesams“ [Cohen, N. W. Not Free To Desist: The American Jewish Committee 1906-1966. Philadelphia: The Jewish Publication Society Of America, 1972]. Prie to žydų interesams tarnauja ir JAV užsienio politika, kadangi „labiausiai jautri žydų-užsieniečių problemoms.“ [Cohen, N. W. Not Free To Desist: p.342].

Žydai matė atviros migracinės Amerikos politikos homogeniškumo žlugimą ir sukūrimą „politinio pliuralizmo“ („persitvarkymas, viešumas“), kurie leidžia žydams klestėti. Tai patvirtina žydų autorius Hovardas Zachar savo monumentaliame veikale „Žydų istorija Amerikoje“, kur pažymi, kad griaudami vienybę ir sąryšį „pagrindinės nacijos“ žydai sustiprina savo vienybę: „įteisintas išsaugojimas mažumos kultūros tarp daugumos-šeimininko, pliuralizmas funkcionuoja kaip intelektualinė atrama antros kartos išsilavinusiems žydams, palaiko juos ir jų labiausiais atkaklius kolektyvinius bandymus sunkios depresijos laiku ir antisemitizmo atgijimo, šoko metu, sukelto nacizmo ir Holokausto, iki pat sionizmo atsiradimo po Antrojo pasaulinio karo“ [Sachar, H. A History Of Jews In America. New York: Alfred A. Knopf, 1992, стр. 427].

Socialinis psicholigas Кevinas МаcDonald knygoje „Žmonės, kurie apsigyvens kur tinkami“, nurodė, kad „etninis religinis pliuralizmas tarnauja žydijos interesams, kadangi… tampa sunkiu ir netgi neįmanomu gojams vystyti vieningas ryšio grupes, apjungtas savo opozicija judaizmui“ [MacDonald, К. В. (1994). A People That Shall Dwell Alone: Judaism As A Group Evolutionary Strategy. Westport, Connecticut: Praeger].

Savo knygoje „ Certain people: American Jews and Their Lives Today“, C.Silberman rašo, kad :“…žydai yra saugūs tiktai tokioje visuomenėje, kuri atstovaujama dideliu skaičiu įvairių santykių ir elgesio normų, taip pat kaip įvairumu religinių ir etninių grupių. Pavyzdžiui, nepalankumas homoseksualizmui sukelia tai, kad dauguma amerikiečių žydų palaiko „gėjų teises““. [Silberman, C. E.A Certain people: American Jews and Their Lives Today. New York: Summit Books, 1985].

Džonas Higham savo knygoje „Send These To Me: Immigrants in Urban Аmеriса“ (Atsiusk tai man: imigrantai urbanizuotoje Amerikoje), aiškiai parodo, kad žydų sponsoriaujami pakeitimai imigracinėje teisėje buvo pralaimėjimu „paprastų žmonių iš pietų ir vakarų“ [Higham , J.(1984). Send These To Me: Immigrants In Urban America. Baltimore: Johns Hopkins University Press].

Ištisus dešimtmečius prieš sienų atidarymą 1965 metais, grupės žydų teisuoliškai pareikšdavo apie tai, kad neturi būti jokios diskriminacijos, nukreiptos prieš bet kokią imigrantų grupę. Bet Ričardas Arens, Senato pakomitečio direktorius, kuris sudarė Volterio-Makarenos aktą, rodė į tai, kad tie patys žydai priešinasi priėmimui maždaug milijono arabų pabėgėlių, kurie šiuo metu gyvena stovyklose, po to kai jie buvo priversti persikelti iš Izraelio [Bennett, M.T., American Immigration Policies: A History. Washington, DC: Public Affairs Press, 1963, p. 18].

Organizuota žydija ne tiktai nori neleisti arabų pabėgėliams sugrįžti į savo namus Izraelyje, jie taip pat užkertą kelią jiems vykti į Jungtines Valstijas.

Judėjimas už negrų teises“ ir šiandieninės jo pasekmės

Kaip mes pažymėjome anksčiau, Jakob Schiff, kaip finansinio kagalo atstovas, buvo tarp įsteigėjų Nacionalino spalvotųjų piliečių judėjimo (National Advancement for the Association of Coloured People – NAACP), įkurto 1909 metais kaip dalis kagalo strategijos pjūdant tarpusavyje įvairias rases ir visuomenės segmentus. Kad skaldyti ir valdyti. Steigiamoji direktorių taryba turėjo savo gretose turėjo tik vieną juodaodį U.E.B.Diubua.

Hovardas Sachar „Amerikos žydų istorijoje“ rašo : „1914 metais profesorius Joel Elias Spingarn iš Kolumbijos universiteto tapo pirmininku NAACP ir pririnko į jo tarybą tokius žydų lyderius kaip Jacob Schiff, Jacob Billikopf (gimęs Vilniuje,1882 P.G.) ir rabinas Stephen Wise „Tarybos narių sąraše taip pat buvo Julius Rosenthal, Lillian Wald, rabiną Emile Hirsch, tuo metu kai tiktai 1920 metais į NAACP nutarė įtraukti pirmą juodaodį „nacionalinį sekretorių“ – James Weldon Johnson. Tuo pačiu kagalas tęsė manipuliavimą, kurdamas ir kontroliuodamas neva labdaringas organizacijas juodžiams ir kitoms mažumoms.

David Duke pažymi, kad tiktai žydai tarnavo NAACP nuo įkūrimo momento iki pat 1970-jų metų. Noel Spingarn pakeitė šiame poste savo brolį Emeritus Joel, o po jo organizaciją valdė Kivi Kaplan. Benjamin Houk tapo pagaliau pirmuoju juodaodžiu šios organizacijos prezidentu, bet publika jau mažai ką girdėjo apie NAACP „nacionalinį sekretorių“.

Todėl „lyderiai judėjimo už piliečių teises“ tokie kaip Jesse Jackson ir Alfred Sharton –tiktai keli vienetai tokių aktyvistų, esančių tarnyboje pas kagalą. Plius, žinoma – Barakas Obama.

To rezultate „kova už teises“ šiandien perėjo į rasizmo prieš baltus krikščionis stadiją. Bet ši „švytuoklė“ neišvengiamai turi „grįžti“ į kitą pusę“… Iš čia ir šaudymas į juoduosius JAV ir riaušės Fergiusone,- chaosas, sukurtas sionistinių judėjimų ir išpučiamas vietinių „judo-liberalų“.

Kokia naujo gaisro priežastis? Reikalas tame, kad Amerikos negrai išsiaiškino, kad būtent žydai buvo pagrindiniais vergų pirkliais Amerikoje (tarp kitko, kaip ir Chazarijoje, ir Europoje, ir Kryme, ir Kaukaze, ir Osmanų imperijoje), perveždami milijonus vergų iš Afrikos į Ameriką pagal trykampę prekybos schemą į savo pačių plantacijas…

Kokia kilmė Saudų dinastijos, kurie arabų pasaulį ir Europą užliejo išsigimusia islamo forma vahabizmu? (3 dalyje).

Šaltinis:

http://sauksmas.lt/algimantas-lebionka-kodel-zydai-kovoja-uz-multikulturiskuma-ir-pries-ksenofobija-lietuvoje-kitose-europos-valstybese-o-ne-izraelyje.html 


Įvertink straipsnį: 13   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra



VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI

Komentarai



Reklama

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851...