Šiek tiek apie karą Donbase, Delfio propagandą ir neišvengiamą Kijevo chuntos krachą

Autorius: Prototipas Šaltinis: https://ltnacionalistas.wordpr... 2015-02-08 06:55:52, skaitė 3629, komentavo 0

Šiek tiek apie karą Donbase, Delfio propagandą ir neišvengiamą Kijevo chuntos krachą

batalionu_zenklai.jpg

Atsinaujinus kovoms tarp Kijevo oligarchinės chuntos armijos ir Donbaso regiono (pagrinde Donecko Liaudies Respublikos kovotojų), pasaulio, o taip pat ir mūsų sisteminėje žiniasklaidoje, užvirė nauja propagandinė kampanija prieš žmones kovojančius ne toje pusėje, kurioje juos norėtų matyti Amerikos imperializmo agentai.

Jie visiškai negali susitaikyti, jog nepalaužiama Donbaso gyventojų valia ne tik susigrąžino strategiškai svarbų Donecko oro uostą į savo rankas, bet taip pat ir perėjo į puolimą.

Ir ko tik jie nedarė, kad sugražintų gerą vardą „Ukrainos herojams“, kurie nuo šiol jokie ne maidauniniai herojai, o žiniasklaidos pakrikštyti „kiborgai“. Bet net tokie su fanfaromis kuriami mitai neišgelbėjo jų karo lauke, kur pagal pranešimus šie „antžmogiai“ vos tik prasidėjus DLR armijos šturmui metė visą amuniciją ir liaudiškai tariant „dėjo į kojas“.

Tiesa, ne visiem pavyko laiku pabėgti. Nuolat iš DLR armijos kasdienio gyvenimo vaizdo įrašus darantis ir Youtube kanale juos talpinantis nepriklausomas britų žurnalistas Graham Philips pasidalino ir akimirka, kurioje keletas Ukrainos armijos nelaimėlių patenka į DLR, o konkrečiai į tokio Givio vadovaujamą Somalio bataliono nelaisvę. Šis dar įaudrintas ką tik vykusio mūšio suguldo juos ant žemės, o poto, nupjovęs jų Ukrainos vėliavėles nuo jų drabužių sukiša jas jiems į burną.

Žinoma, tokių vaizdų matyti nepratusiems lietuviams, Delfi netruko tai panaudoti savo propagandos labui ir pasmerkti „baisiuosius teroristus“, o patį Givį apibūdinti „Ukrainoje siautėjančiu sadistu“.

Tačiau kiekvienam protingam žmogui neapsiribojančiam tendencinga propaganda oficiozinėje žiniasklaidoje tokie pigūs triukai kelia tik šypseną.

O taip yra todėl, jog su „Ukrainoje siautėjančių teroristų“ kasdienybe karo lauke galima susipažinti Graham Philips, kazzura ir kitose Youtube kanaluose. Šie „pabaisos“ ne tik, kad drįso pasipriešinti chuntai, atkovoti oro uostą, bet net suteikė medicininę pagalbą Ukrainos kariams, o poto juos paleido atgal į post-maidauninę tėvynę, kur greičiausiai jiems grės 5 metai kalėjimo, jei jie nesutiks grįžti į frontą kovoti prieš juos pasigailėti drįsusius „sadistus“. ŠIAME vaizdo įraše netgi galima pamatyti kaip DLR ministras pirmininkas Zakharchenko draugiškai paspaudžia ranką vienam iš Givio belaisvių ir leidžia jo motinai jį vežtis atgal namo. Tai tik parodo, jog tariami „teroristai“, atvirkščiai nei kai kurios Ukrainos armijos dalys, neturi jokios nepagrįstos neapykantos, o kaip tik išreiškia gailestį ir supratimą niekuo dėtiem žmonėm, kuriuos šis Porošenko režimas verčia važiuoti ir mirti vardan chuntos viešpatavimo.

Kijevo chuntos pralaimėjimas – tik laiko klausimas

Kijevo chunta laimėti neturi jokių galimybių, nes ji net nenori laimėti. Tokią hipotezę galima būtų daryti todėl, kad nuolat pasigirsta pranešimų apie chuntos armijos siunčiamus kareivius tiesiai į mirtį prieš tai jiems suteikus neteisingą situacijos apibrėžimą.

Toks atvejis puikiai užfiksuotas ŠIAME įraše, kuriame UAF pulkininkas Oleg Mikats teigia, jog jam buvo pasakyta, jog terminalas, į kurį jis važiavo atlikti misijos, buvo Ukrainos rankose nors iš tiesų jame jau daugiau nei savaitę plėvesavo DLR vėliava. Žinoma, šis žmogus turi dėkoti Dievams, kad Somali bataliono kariai jo pasigailėjo. Kituose video galima pamatyti kaip kiti to pulkininko brigados kariai patvirtina tą patį (žiūrėti kazzura kanalą).

Kas gali paneigti, jog likviduoti jaunus, stiprius vyrus nėra sąmoningas chuntos planas tam, kad jie grįžę jiems nesurengtų dar vieno Maidano?

Ir tai nėra vienintelė priežastis kodėl Kijevas pralaimės šitą karą.

Į karo lauką siunčiami mažai apmokyti jaunuoliai, kurie važiuoja ten net ne savo noru, o iš baimės gauti ilgus metus kalėjime dėl atsakymo „tėvynei“. Todėl UAF dažniausiai tik ir sugeba apšaudyti civilius gyventojus iš atstumo, o ne išsilaikyti atviroje kovoje prieš patyrusius DLR kareivius.

Jei tai ne visiškai „žali“ jaunuoliai, tai kita Ukrainos armijos pusė dažniausiai yra kriminalinio tipo veikėjai su skustom galvom, zoologiškai nekenčiantys „kacapų“ ir įsivaizduojantys nešą kryžiaus žygį vardan savo „rasinio grynumo“. Tokiais veikėjais pasižymi Azovo, Aydar, Donbaso ir kt. batalionai pagrinde susidedantys iš Ukrainos žydo oligarcho Kolomojskio šefuojamų Dešiniojo Sektoriaus narių.

fashisty.jpg
"Azovo" batalionas: svastikos fetišizuotojai, NATO imperialistų pastumdėliai ir „kacapų“ medžiotojai

Šių Lietuvos žiniasklaidos ir tariamai „respektabilių“ Lietuvos žurnalistų šlovinami (ne)sadistai jau spėjo išgarsėti Odesos civilių deginimais, žiauriomis egzekucijomis ir net smurtu prieš nėščias moteris.

Kalbant apie Donecko Liaudies Respublikos armiją vaizdas iškart pasikeičia. Ši armija pagrinde sudaryta iš vietos gyventojų, kuriuos galima būtų suskirstyti į kelias dalis:

  1. Žmonės, kurie pakilo nuo savo sofų dėl chuntos organizuojamų karinių išpuolių prieš juos ir jų šeimas;
  2. Etniniai rusai, kurie nejautė jokios simpatijos tiek Ukrainai kaip valstybei, tiek visam Maidano farsui, todėl jų sukilimas tebuvo laiko ir tinkamų aplinkybių klausimas.

Kita svarbi DLR armijos dalis yra savanoriai atvykėliai, kurių čia apstu iš visų šalių – pagrinde Rytų Europos ir Kaukazo regionų. Tai dažnai būna žmonės su didele karine patirtimi, kas ir lema tai, jog patirties stokojančios chuntos pajėgos turi rimtų problemų mūšiuose akis į akį.

Žinoma, sisteminiai propagandistai bandys tvirtinti, jog Donbase yra įvesta reguliarioji Rusijos kariuomenė. Ir visai nesvarbu, jog be skiriamųjų ženklų.

Į tokį absurdišką teiginį galėtume atsakyti tik tuom, jog tada reiktų tvirtinti, jog Čekija ar net Lenkija yra įvedusi savo kariuomenę į Donbasą, nes piliečiai iš tų šalių taip pat kovoja DLR pusėje.

Patys ukrainiečiai pripažįsta, jog Donbase ar Ukrainoje jokių Rusijos pajėgų nėra. Tai patvirtino pats Ukrainos ginkluotų pajėgų vadovas Viktor Muzhenko šių metų sausio 29 dieną.

Be to, jei Ukraina kovotų su kita valstybe (čia tarkim, jog tiek DLR ar LLR dar tokios nėra) tai argi ji nebūtų paskelbusi karinės padėties, o ne „antiteroristinės operacijos“ kaip kad yra dabar?

Tačiau visiems demagogiškai teigiantiems Rusijos armijos egzistavimą buvusioje Ukrainos teritorijoje visų pirma reiktų pasižiūrėti į save ir atsakyti, ką ten veikia privačių  JAV (t.y. Academi firmos kariuomenė, kuri iš esmės yra CŽV marionetė) karo daliniai apie kuriuos rašėme dar prieš įsiliepsnojant kariniams veiksmams Donbase?

Ateities perspektyvos – vieniems liūdnos, kitiems miglotos

Kaip klostysis karo veiksmai toliau pasakyti yra sunku. Žinoma, DLR kovotojai greičiausiai atkovos visą Donbaso regioną, kad jie veršis toliau – iki Kijevo ar net Vakarų Ukrainos – mažai tikėtina.

Kas dėl chuntos ir Ukrainos (t.y. kas iš jos liko) ateities tai verta pasakyti tai, jog tokia valstybė vargu ar egzistuos. Ji jau dabar yra parduodama pasaulinio finansinio kapitalo vergijon, o tokios finansinio terorizmo organizacijos kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas jau spėjo apraizgyti savo žnyplėmis Ukrainos liaudį. Pasak didžiojo landsbergisto Kubiliaus, kuris kaip ir dauguma neoloberalizmo klikos „patarinėtojų“ buvo nuvykęs į Kijevą „patarinėti“ broliams ukrainiečiams ekonomikos klausimais, Ukrainos žmonių laukia socialiai sunkus likimas ir nauja privatizacijos banga. Tą jis teigė LTV laidoje „Dėmesio centre“.

Ką jau bekalbėti, jog aukščiausius rangus Ukrainos valdžioje užima net ne ukrainiečiai!

Kaip klostysis Donbaso gyvenimas nuslūgus karo grėsmei numatyti yra sudėtinga. Žmonės, kurie kovoja už savo žemę, kiek galima suprasti iš interviu ir jų pasisakymų, nėra idėjiškai-sąmoningi bent jau kiek tai liečia ekonominius reikalus.

Tiesa, vieną Lugansko Liaudies Respublikos batalioną sudaro įvairūs nacionalbolševikinio judėjimo atstovai, bet daugiau informacijos apie juos gauti yra sudėtinga.

Tad ar bus statomas socializmas priklausys nuo aplinkybių ir žmonių sugebėjimo suprasti, jog nepasitaikys geresnės progos nei ši, kurti socialiai teisingą valstybę be oligarchinio (tiek Rytų, tiek Vakarų) režimo.

Taip DLR ir LLR taptų pirmosiomis revoliucinėmis valstybėmis Europoje.

donbas.jpg