Kodėl "inkliuzyvinės lietuvybės" pardavėjai neperka "inkliuzyvinio žydiškumo"? Žydų pamokos lietuviams

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://plus.google.com/u/0/11... 2015-02-24 09:02:54, skaitė 5331, komentavo 0

Kodėl

Mūsų spaudoje dažnai pasirodo straipsniai, kurių autoriai ragina "nematyti" žmonių etninės kilmės, nepasyti jų savimonės bei visus Lietuvos Respublikos pasų savininkus laikyti ir vadinti tik... lietuviais.

Girdi, toks "inkliuzyvinis lietuviškumas" suteiks daug laimės ir džiaugsmo visiems, o pirmiausia - patiems lietuviams. Mintis įdomi, nors ir keistoka.

Pastebėjau, jog ypač inirtingai tą "inkliuzyvinę lietuvybę" propaguoja tolerantiškos kilmės ar šiaip viešai deklaravę "norą būti žydu" asmenys.

Paprastai tokios "lietuvybės" entuziastams siūlau įkalbėti dėl to - na, kad ir poną Waldemar Tomaszewski. Jeigu inkliuzyvistams pavyks jį įtikinti ir pan Waldemar sutiks, kad yra joks ne lenkas, o tik nelabai sklandžiai kalbantis lietuvis, tai tebūnie...

Deja, po tokio pasiūlymo energingai besitaškę žodžiais inkliuzyvinės lietuvybės propaguotojai momentaliai surūgsta. Ir pabrukę uodegas spūdina lauk.

Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra tauta, iš kurios mums, lietuviams vertą kai ko pasimokyti. Turiu omenyje žydus. Ir jų valstybę Artimuosiuose Rytuose bei bendruomenę Lietuvoje.

Ar savo tautos atžvilgiu jie taiko inkliuzyvinę žydiškumo sampratą, kurią taip energingai bruka lietuviams kai kurie entuziastai? Tai kad ne.

Priešingai, žydų valstybė ir bendruomenės aktyviai ginasi nuo į jų gretas besibrukančių wanabe žydų.

Jos turi per amžius nusistovėjusias griežtas taisykles bei metodikas, pagal kurias įgalioti "true žydiškumo" ekspertai nustato - priklauso vienas ar kitas pageidaujantis vadintis žydu žmogus jų tautai ar ne.

Jokio savanoriško meilės žydams deklaravimo bei tos tautos kultūros ir istorijos žinių nepakanka. Turi būti nuodugniai ištirta ir visiškai įrodyta žmogaus kilmė.

Ir tik ekspertams tiksliai ir nedviprasmiškai nustačius, kad deklaruojantis žydiškumą pretendentas į žydus yra kilęs iš tos tautos, jam leidžiama tuoktis su tos tautos atstovais.

Žinoma, kad tokie griežtumai šiais tolerantiškais laikais ne visiems patinka. Žemiau pagal nuorodą aptiksite vieno iš tokių nesusipratusių pasibėdavojimus dėl žydiškumo nustatymo procedūrų ilgumo, ne itin pagarbaus ekspertų požiūrio, etc.

Įdomu, bet inkliuzyvinio žydiškumo, pagal kurio logiką kiekvienas pageidaujantis būti žydu tokiu ir būtų pripažįstamas nedelsiant ir be jokių procedūrų, ten niekas nei siūlo ir net nesvarsto.

Štai tekstas apie tai, kaip Izraelio gyventojams teko praeiti "žydiškumo patikrą" (rusų kalba) :

Проверка на еврейство - история унижений

Мои родители репатриировались в Израиль в 1991 году из-за антисемитизма. И вот, спустя двадцать три года жизни в еврейском государстве они вынуждены проходить унизительную «проверку» еврейской идентичности своего сына.

http://bfree.org.il/%D0%BF%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D1%80%D0

Pora išverstų citatų:

"...manęs laukia procesas, surištas su rabinatu, kuriam aš turiu pristatyti dokumentus, liudijančius mano žydiškumą ir gauti iš jų tam tikrą sertifikatą.

...šis procesas vadinamas "žydiškumo patikra"...

...aš supratau, kad procesas ne toks jau paprastas ir formalus, kaip man atrodė anksčiau. ..

...rabinate turės dalyvauti mano tėvai, mano mama bus apklausiama apie tai, ar Rusijoje ji gyveno žydišką gyvenimo būdą, kad mes turėsime parodyti šeimos albumą ir kad mano mamą tikrins dėl idiš kalbos žinojimo.

Net grynakraujus žydus iš 90-ųjų alijos rabinatas verčia dalyvauti žeminančioje apklausoje.

...Patikros procesas trunka ne mažiau trijų dienų.

Dažnai iš jų reikalaujama atsivesti senelę, kuri turi puikiai kalbėti idiš, atmintinai žinoti visą savo genealoginį medį bei su menkiausiomis smulkmenomis prisiminti savo vaikystę.

Tiems, kas tokios senelės neturi, tenka praeiti septynis pragaro ratus, kad įrodyti savo žydiškumą.

...mes užėjome į teismo patalpas, kur sėdėjo tas, kas atliko "žydiškumo patikrą". Tėvas parodė standartinius dokumentus...Dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad mes visi esame žydai.

Po to mums teko rodyti šeimyninius fotoalbumus, kad sutikrinti, kiek tarpusavyje yra panašūs artimi giminaičiai. Baigėsi viskas nelabai sėkmingu mano mamai idiš kalbos egzaminu.

Ar verta minėti, jog viso šio proceso metu niekas nesiteikė kreiptis asmeniškai į mane patį.

...Žiūrėjau į valstybės herbą, kabantį virš "žydiškumo patikros" specialisto galvos, kuris, tarp kitko, net nemanė būtinu mums prisistatyti.

...Pažvelgęs dar kartą į dokumentus jis paprašė mūsų išeiti, kadangi jam "būtina dar šiek tiek pagalvoti"

Galima sutikti su jaunuoliu, kad jo ir kitų aprašoma "žydiškumo patikros" procedūra žydų valstybėje yra perdėm nemaloni, biurokratizuota ir reikalaujanti daug perteklinių pastangų.

Nemanau, kad lietuviams vertėtų ją perimti. Tačiau panašu, kad žydai supranta, kaip svarbu yra saugoti būtent ekskliuzyvinį, o ne inkliuzyvinį žydiškumą.

Ir net neketina leisti vadintis žydais visokiems prašalaičiams, net jei tie kasmet parašys po graudų straipsnį apie tai, kaip pavydį žydams jų galios ir turtų bei norėtų tapti jų tautos nariais.

Vienžo, broliams lietuviams yra apie ką pagalvoti ir ko pasimokyti iš Išrinktosios tautos.