Ko laukti Pribaltikai iš Putino ketvirtos kadencijos ? (4)

Anonimusas
+ 24 - 0
Autorius: Aleksandras Nosovičius
Šaltinis: https://www.rubaltic.ru...
7536-03-19 (2018 m.), skaitė 1147
4

Vladimiras Putinas ketvirtą kartą buvo išrinktas Rusijos prezidentu. Įtikinama dabartinio prezidento pergalė pirmajame ture prezidento rinkimuose yra Rusijos visuomenės mandatas dabartiniam užsienio politikos tęstinumui. Todėl Rusijos požiūris politiką Pabaltijo atžvilgiu nesikeis: Lietuva, Latvija ir Estija bus ignoruojamos politiniu lygyje, atsisakant ekonominių ryšių su Baltijos šalimis. Maskvos politika gali būti pakeista tik tada, jei JAV nuspręs sužaisti "pribaltiška korta" ir panaudos savo vasalines Baltijos valstybes Rusijai provokuoti.

Per Vladimiro Putino valdymo metus Pabaltijys iš prioritetinės Rusijos užsienio politikos krypties virto į periferinę o po to dingo visiškai iš radarų. Pirmojoje Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijoje nepriklausomoms Baltijos valstybėms buvo suteiktas tokia pat vieta skaičius kaip ir JAV. Per paskutines dvi 2013 m. ir 2016 m. koncepcijose santykiai su Estija, Latvija ir Lietuva nėra paminėtos iš vis.

Šis pabrėžtinas ignoravimas nereiškia, kad Rusijos vyriausybė neturėjo jokios politikos Baltijos šalių atžvilgiu.

Rusijos pabaltiška politika Putinui atėjus į valdžia buvo palaipsniui mažinami iki visiško santykių atsisakymo su Baltijos šalimis, investuojant į savo Baltijos jūros regionus, atsikratyti visiškai poreikio bendrauti su Vilnium, Ryga ir Talinu ir Rusijos pinigais remti priešiškas sau valstybes.

Todėl nuo 2000-ųjų pradžios Rusija statė savo uostus prie Baltijos jūros, kurie leido įveikti Baltijos šalių uostų tranzito monopolį. Statant Ust Lugos, Primorsko ir kitus uostus, Baltijos šalių elgesys vis labiau įtikino, kad Rusijos vyriausybė pasirinko teisingą kursą.

Antirusiška politika (rusai puola) Lietuvos, Latvijos ir Estijos rodoma NATO ir ES, Maskvos dialogo su vakarais blokavimas , istorinės pretenzijos, "karas su paminklais", šnipinėjimo ir paranoja manijos vidaus politikoje, "juodieji sąrašai" ir deportuotacija, vieši Rusijos ir jos prezidento įžeidinėjimai iš pirmųjų Pabaltijo asmenų - kuo ilgiau tai tęsėsi, tuo mažiau liko noro bendrauti su Baltijos kaimynais.

Šiai dienai situacija pasiekė konceptualų atsisakymą paminėti Baltijos valstybes užsienio politikos dokumentuose ir tiesiogiai iškelto uždavinio sumažinti Rusijos tranzitą per Baltijos šalis iki nulio.

Šios tendencijos lems Rusijos požiūrį į Baltijos valstybes ir per ateinančius šešerius metus, ketvirtą prezidento Vladimiro Putino kadenciją.

Rusija ignoruos Lietuvą, Latviją ir Estiją politiniame lygmenyje ir tuo pačiu metu atimtims šioms šalims bet kokią ekonominę naudą iš kaimynystės su juo.

Iki 2020 m. visi Rusijos kroviniai turi būti perorientuoti į savus uostus. Tai yra valstybinė užduotis, apie kurią Vladimiras Putinas ir jo atstovai ne kartą kalbėjo: iki kito dešimtmečio nė vienas Rusijos krovinys neturi praeiti per Lietuvą, Latviją ar Estiją.

Be to kaip papildymas tam yra Baltarusijos tranzito išvedimas iš Pabaltijo šalių. 2017 m. rugpjūčio mėn. Vladimiro Putino iškėlė užduotį susitarti su Minsku dėl Baltarusijos naftos produktų iš Rusijos naftos transportavimo per Rusijos uostus ir geležinkelius. Tų pačių metų gruodžio mėnesį buvo eksportuoti pirmieji 72 tūkst. tonų Baltarusijos naftos produktų, apeinant Baltijos šalis - per Rusiją. 2018 m. naftos produktų , pagamintų Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėse per Rusijos uostus prie Baltijos jūros, tranzitas turi pasiekti milijoną tonų.

Tačiau Baltarusijos naftos tranzito perorientavimas yra tik vienas didelio proceso etapas.

Eurazijos integracijos logika ir Baltijos egzistavimo kaip "buferinės zonos", skiriančios Rusiją nuo Vakarų Europos logika, veda į tai, kad Baltijos šalys anksčiau ar vėliau praras visą tranzitą iš EAEB šalių ir negaus Kinijos tranzito iš projekto "Didysis Šilko kelias".

Tai ir bus vienas iš Rusijos tikslų Pabaltijo politikoje. Kitas jau įgyvendintas tikslas yra infrastruktūros atsiejimas nuo Pabaltijo. Dėl to yra statoma Astravo AE Baltarusijoje, paleistos dvi šiluminės elektrinės Kaliningrado srityje, o dar dvi bus paleistos artimiausiu metu, kuriamas susisiekimas su Kaliningradu jūra ir oru.

Kaip ir atveju su uostais, tai daroma siekiant minimizuoti kontaktus su Baltijos šalimis ir Rusijos priklausomybę nuo jų. Dėka Kaliningrado ŠE Rusija negali nerimauti dėl Kaliningrado aprūpinimo elektros energija, kad Lietuva išeis iš BRELL elektros žiedo. Be to, ji dabar ir pati gali atsikabinti nuo BRELL, nelaukdama, kol Estija, Latvija ir Lietuva jį paliks.

Rusijos veiksmai nereiškia, kad Baltijos šalys jos visai nedomina. Pastaraisiais metais vakarų šalys privertė ją užsiimti šiuo regionu, pradėdamos pagreitintą Baltijos valstybių miltarizaciją ir NATO karinės infrastruktūros diegimą prie Rusijos sienų.

Vienok Pabaltijo karinė-politinė reikšmė Rusijai yra Maskvos santykių klausimas ne su Pabaltijo regionu, o su Amerika.

Kariniu-strateginiu požiūriu Vilniaus, Rygos ir Talino subjektyvumo nėra visiškai. Baltijos šalys nėra žaidėjos tarptautinėje arenoje. Jos nežaidžia. Žaidžia jomis.

1990-ųjų pradžioje JAV, pasinaudodama Rusijos silpnumu, padarė spaudimą svertą Maskvai iš atgavusiu nepriklausomybę Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Nuo tada "pabaltiška korta" visada guli "Dėdės Semo" rankovėje. Esant dabartiniam "naujojo šalto karo" sąlygoms su Rusija, amerikiečiai bet kada gali šią kortą ištraukti. Dislokuoti branduolinius ginklus Baltijos šalyse arba paskatinti vieną iš Baltijos šalių išprovokuoti Rusiją.

Pabaltijys reikalingas JAV kaip mainoma moneta Amerikos ir Rusijos santykiuose, todėl amerikiečiai nuolat didina jos reikšmę Maskvai, siusdama prie Rusijos sienų visus naujus ginklus,  kad naudingai iškeisti Lietuvą, Latviją ir Estiją į Rusijos nuolaidas daug svarbesniuose Amerikai srityse.

Tai paaiškina paradoksalią iš pirmo žvilgsnio situaciją: vis labiau svarbiu darantis Maskvai Pabaltijo regionu, Kremlius atmeta politinį dialogą su Baltijos šalimis ir pabrėžtinai ignoruoja jas. Kalbėtis reikia su lėlininku, o ne su lėlėmis.

Baltijos valstybės, į kurias NATO sąjungininkai dabar pumpuoja ginklus, neišvengiamai taps viena iš Amerikos ir Rusijos "sandorio" formulės sudedamaja dalimi. Jų militarizavimas yra tokio būsimo "sandorio" statymų didinimas.

Šis didėjimas gali virsti į tiesioginį karinį konfliktą Baltijos jūros regione.

Amerikiečiams toks susidūrimas nėra baisus: Amerika yra už okeano. Net pelninga: karinis konfliktas Europoje, kas jį bepaskatino, dar labiau atskirs Senąjį pasaulį ir Rusiją.

Vienas iš svarbiausių Rusijos gynybos politikos uždavinių buvo pasiekti, kad antirusiška provokacija Baltijos šalyse kariniu atžvilgiu nebūtų baisi ir Rusijai. Iki dabartinio prezidento Vladimiro Putino kadencijos pabaigos šią užduotį pavyko įvykdyti: Rusijos Vakarų karinė apygarda sustiprinta, "Iskander" Kaliningrado srityje ir naujausi pavyzdžiai branduolinių ginklų, pateikti per paskutinį Putino pranešimą Federacinėsje Asamblėjoje, daro Rusija nepažeidžiama.

Todėl Baltijos šalys bus pagrindinės karinio konflikto Pabaltijo regione aukos. Prieš duodant sutikimą provokacijai prieš Rusiją, Baltijos šalių lyderiai turėjo galvoti apie tai. Bet jie negali laisvai pasirinkti savo šalių likimo: jiems bus liepta šokti pro langą - jie ir šoks.

100% Plius 100% Plus
0% Minus 0% Minus
24   0
Komentarai: 4
4. Skaidrius 2018-03-21 14:06:37

Norėtųsi korespondentą pataisyti, - ne rusai puola, o Kremlius puola, Kremlioaus Rusija puola. O p. Birutei pasakyti, kad ne Rusija šmeižiama, o imperija meluoja, šmeižia, apgaudinėja. Kremliaus kariuomenė okupavo P. Osertiją ir Abchaziją, okupavo Krymą ir Donbasą, Visą laika Vladimirovičius melavo (kad Kryme nėra rusų kareivių, o paskui prisipažino, kad yra), numušė civilinį Nyderlandų lėktuvą (atvežė ir Rostovo srieties raketų bateriją ir nušovę išsivežė), melavo, išsisukinėjo dėl vakstybinio dopingo sistemos panaudojimo sportininkams, įsivėlė Kremlius į Sirijos pilietinį karą, Kremliaus samdiniai (daugiau 200 grįžo į Rusiją karstuose), nunuodijo Litvinenką radioaktyviuoju izotopu, apnuodijo paraližuojančia medžiaga Skripalį ir jo dukrą. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Visos tautos į Kremliaus Rusiją pirštais rodo, tik jie vieni - nekalti.

0 3
3. Laurynas 2018-03-21 16:33:29

Mielasai, o be vakaroidinės propagandos ir „fake news“ atkartojimo daugiau smegenų neturi?

Na, pradžiai pavyzdžiui, gali susirasti, kas 1993-iais metais įvyko buvusioje Gruzijos Tarybų Socialistinėje Respublikje ir kodėl ji kariavo su Autonomine Abchazijos Tarybų Socialistine Respublika, ko pasekoje abchazų tauta atgavo nepriklausomybę.

2 0
2. Kas tamstą taip užzombino? 2018-03-21 20:41:58

Visas pasaulis pripažino ,kad Gruzija bombardavo Osetiją,Ukraina Krymo nelaikė savu,jeigu būtų laikę būtų ,kovoję dėl jo-tada ir visas pasaulis būtų padėjęs.Jeigu Donbaso sritį būtų rusai okupavę,tai seniai ten vyrautų taikaTarptautinės komisijos nemato ten Rusijos kariuomenės.Malaizijos lėktuvą numušė Ukraina,kad tokiame aukštyje numušti lėktuvą reikalingi radarai-o juos turėjo tik Ukraina.Kaip visada vos kas atsitinka kalti rusai,pirmiausia tartautinėms organizacijoms reikia pateikti neginčijamus įrodymus,o paskui kaltinti.Tikriausiai esi girdėjęs apie nekaltumo prezumciją.Kiekvienos valstybės politika yra purvina,bet kai visi ,manau,pagal komandą juodina Rusiją,tai jau nebeįtikina.Mano nuomone,visa šita purvina propaganda prieš Rusiją pilama todėl,kad išprovokuoti Rusiją karui.

3 0
1. Birutė 2018-03-20 20:49:52

Pribaltikai reikia gyventi savo gyvenimą,rūpintis savomis valstybėmis ir jų žmonėmis.Šmeižikiškos propagandos pylimas ant Rusijos,kenkia pačiai Pribaltikai.Rusija eina įpriekį,matome pagal statybas,olimpiados surengimą,pasaulinio jaunimo forumas,ruošimasis futbolo čempionatui ir t.t.O ko pas mus imamasi,taip padarome (atsiprašau už išsireiškimą),kaip su snargliu-niekas neatlaiko net garantinio laiko,nesinori vardinti pilna spauda aprašomų negerovių,o ir matosi pagal smunkanti žmonių gyvenimą.

6 0

Siųsti komentarą



Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Silpnumas II
Europa nori susitaikyti su Rusija — o Lietuva? (1)
Jam reikia vykdyti tuos naratyvus, kuriuos, galbūt, jam reikia vykdyti
Vytautas Radžvilas: „Rinkimų preliudija nieko gero nežada“
Bronius Puzinavičius. Vandalizmas Lukiškių aikštėje
Kalta be kaltės
Kuriozai ir nusišnekėjimai Merkel vizito metu (1)
V.Tomkus: nuo Atgimimo iki IŠSIGIMIMO (1)
R. Karbauskio atsakymas A. Juozaičiui (3)
Sasyskomis ir bulvytėmis free kvailelių tėvelių šeriami vaikučiai, mokyklose ir darželiuose atsisako sveiko maisto
R. Paksui advokatas S. Tomas: “Strasbūras nagrinėjo tik tą dalį, kurią parašiau aš. Tokiu būdu, jau 2006 m. tavo ir visų tavo debilų politinė karjera pasibaigtų“ (3)
Šimonytė stoja į prezidentinę kovą ir gali laimėti (8)
Lietuva tėvynę mūsų, tu didvyrių žemę
Vytautas Radžvilas: „Da­bar by­ra pa­sau­li­nė neo­li­be­ra­liz­mo sis­te­ma“ (2)
Apginkime šeimą! Renkami parašai prieš seksualinių mažumų eitynes
Žiniasklaidos atstovai — Lietuvos prezidentės ir konservatorių gynėjai, vienykitės! (3)
Visi — ginti prezidentės! (12)
Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai (1)
Partijos nusprendė – iki 2030-ųjų 2,5% BVP (~20% metinio biudžeto!) bus skiriama kariniams reikalams (6)
Latvijos ir Lietuvos "senojo baltų tikėjimo" tęsėjai vienijasi (1)
Žmogaus ir homoseksualistų "teisių" gynėjai pakilo į bekompromisę kovą prieš nekvalifikuotą asmenį
Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms (2)
Politinės korupcijos bylos advokatai bando nušalinti teismą ir prašo neviešo posėdžio
Politinė temperatūra Lietuvoje kyla: šalis žengia į lemtingą pusmetį

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Straipsnių TOPas

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA
Laisva informacija - laisvas žmogus!

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito