Lietuvos prezidento rinkimai vyks su KGB ženklu

Autorius: Andrejus Starikovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-03-28 15:30:44, skaitė 704, komentavo 0

Lietuvos prezidento rinkimai vyks su KGB ženklu

Rinkimai, archyvinė nuotrauka
Rinkimai, archyvinė nuotrauka

KGB mitologija iki šiol yra viena populiariausių politinių technologijų Baltijos šalyse; artėjant prezidento rinkimams viešumoje vėl pasirodys didelė kompromituojančios medžiagos apie pagrindinių šalies politikų bendradarbiavimą su tarybinėmis nacionalinio saugumo institucijomis porcija

1990-1991-aisiais TSRS valstybės saugumo institucijos pamažu pradėjo naikinti savo archyvus Baltijos šalyse. Iš trijų Baltijos šalių tik Latvijoje liko tikrų medžiagų rinkinys, kuriame būtų galima bent jau iš dalies atlikti liustracijos procesą, valdžios institucijų valymą nuo sovietinių specialiųjų tarnybų pareigūnų ir jų informatorių.

Greitas tarptautinis Baltijos šalių pripažinimas ir Valstybinio nepaprastųjų situacijų komiteto žlugimas užklupo vietos KGB; nauja Latvijos valdžia paveldėjo beveik 4,5 tūkstančių  kortelių, kuriose buvo registruojami Rygos agentai. Bei ir šis archyvas yra tik agentų tinklo dalis. Jame daugiausiai užfiksuoti tie, kas aktyviai veikė1980-aisiais.

Lietuvoje "perestrojkos" įkarštyje  sunaikinti 105 tūkstančių agentų dosjė.  Apie 5 tūkstančius nesunaikintų archyvinių bylų išvežta į Maskvą, Uljanovską ir Minską. Įdomiausios bylos kažkur pradingo, o tai kelia daug kalbų apie tai, jog aukščiausioje valdžioje iki šiol slepiasi buvę KGB agentai ir slaptieji darbuotojai.

Didžiausią statusą turintis įtariamasis — Lietuvos prezidentė dalia Grybauskaitė. Grybauskaitės biografijos juodosios dėmės, jos karjeros kelias ir daugybė įrodymų priverčia kelti klausimų dėl dabartinės Lietuvos vadovės ryšių su sovietmečio valstybės saugumo darbuotojais. Galų gale nebūna dūmų be ugnies…

2019 metais Lietuvos piliečiai rinks kitą prezidentą. Rinkimai žada praeiti "su KGB ženklu". Labai jau daug "demaskuojančių" duomenų skelbiama. Duomenų, kurie atskleidžia tiesą apie lietuvių bendradarbiavimą su tarybinėmis specialiosiomis pajėgomis.

2017 metų rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo skelbti KGB agentų ataskaitas. Centro informacija skelbiama viešai nuo 2011 metų, tačiau šį kartą "nacionalinių priešų" sąraše atsirado naujų visiems gerai žinomų vardų. Pavyzdžiui, Donatas Banionis. Banionis kaltinamas bendradarbiavimu su sovietų specialiosiomis pajėgomis prisidengęs agento pseudonimu "Bronius".

Tuo pačiu metu Genocido ir rezistencijos tyrimo centro spaudos tarnyba paskelbė apie Lietuvos gyventojų ir KGB bendradarbiavimo problemos politizavimą.

"Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai", — perspėjo centras. Bei pridūrė, kad yra abejonių ir dėl "Banionio bylos". Tačiau šios abejonės nesutrukdė apkaltinti TSRS artistą bendradarbiavimu su specialiosiomis tarnybomis. Atsakyti į katinimus velionis Banionis jau nebegali.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras — politinė technologija. Artėjant antrai Grybauskaitės kadencijai ji ir artimi jai "landsbergistai" suprato, kad verta "privatizuoti" KGB motologiją.

Grybauskaitė ir jos ideologinis įkvėpėjas Vytautas Lansbergis — pastovių užsipuolimų objektai.

"Lubiankos darbuotoja, informatorė, agentė, valiutinė prostitutė", — taip kalba opoziciniai politikai ir žurnalistai apie Lietuvos politinės sistemos ramsčius.

Ir štai dar viena ataka.

Vasarį laikraščio "Respublika" redaktorius ir savininkas Vitas Tomkus paviešino savo leidinio puslapiuose Lietuvos KGB slaptųjų darbuotojų vardus, kurie neva prisipažino mainais už anonimiškumą liustracijos metu — buvo tokia galimybė, prisipažinti nusikaItus. Tomkaus sąraše yra visi: Grybauskaitė, Landsbergis, Skvernelis, socialdemokratų partijos bei konservatorių vadovai, žymūs verslininkai.

Viena problema: negalima patikrinti šios informacijos. Tikrasis savo valia prisipažinusių bendradarbiavus su KGB sąrašas yra įslaptintas iki 2090 metų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras buvo įsteigtas kaip atsakas į Tomkaus informaciją; į tokių politikų kaip Zigmas Vaišvila veiklą, kurie stengesi išsiaiškinti tikrąją Dalios Grybauskaitės biografiją; į žurnalistų darbą, kurie nori žinoti, kur dingo 17 puslapių iš Lietuvos prezidentės asmeninės bylos, saugomos Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

Centras nukreipia susidomėjimą  bendradarbiavimu su KGB Lietuvos aukščiausiai valdžiai palankia kryptimi. Atmeta įtarimus nuo vienų žmonių ir apdovanoja "išdavikų" etiketėmis ktus. Tas pats Banionio kaltinimas keistai atsirado tuo metu, kai viešumoje vėl iškilo Grybauskaitės KGB praeitis.

Centro valstybės statusas suteikia jam tikrojo ir patikimo informacijos apie KGB veiklą Lietuvoje skleidėjo įvaizdį — neprilygsta skirtingoms publikacijoms opoziciniuose laikraščiuose. Žinoma, statusas yra nepagrįstas. Kritiškai vertinkite mūsų publikacijas, —  dėl viso pikto perspėja pats centras. Nepaisant to, technologija veikia. Reziscencijos centrui suteikiamam teisė skelbti "KGB agentus".

Antroji Centro funkcija — nuolat palaikomas susidomėjimas KGB tematika Lietuvos visuomenėje. Tai reikalinga šnipinėjimo manijos kultivacijai ir Putino agentų paieškai, sovietinio laikotarpio ir Rus ijos demonizavimui.

Artėjantys prezidento rinkimai Lietuvoje sutelks visas šias išcentrines  tendencijas, suformuotas per antrąją Grybauskaitės kadenciją. Kaltinimai bendradarbiaujant su KGB, FSB, santykiuose su Rusija, kompromisų karas — rinkimai žada būti įdomūs.

Pagrindiniu kritikos objektu taps paliekanti prezidento postą Dalia Grybauskaitė. Vargu, ar kas nors kovos už jos kurso tęsinį. Planuojamas alternatyvų konkursas. Tad Daukanto aikštės rūmų savininkės laukia nauji revizijos bandymai.

Čia prezidentui vėl padės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras — paskirs atpirkimo ožį. Juk nors Grybauskaitė ir palieka prezidento kėdę, Lietuvos politikos ji nepalieka. Be rimtų politinių sukrėtimų, jos sukurta sistema ir toliau veiks su naujuoju valstybės vadovu.