Kas ir kada pasirašinėjo sutartis su Hitleriu?

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.liveinternet.ru/us... 2018-05-10 21:58:11, skaitė 1113, komentavo 3

Kas ir kada pasirašinėjo sutartis su Hitleriu?


Visas jEvrosojūzo žiedas - Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Italija 1938 metais Miunchene

Neretai tenka girdėti apie "kraugerišką" Molotovo-Ribentropo paktą. Tiesa, iš tiesų paaiškėja, kad Paktas pasirodo visai ne "kraugeriškas", bet logiškas, patikrintas ir pagrįstas. Čia nebus svastomos jo detalės. O pažiūrėkime, kas dar pasirašė sutartis su Hitleriu.

1. 1933 m. Keturių paktas (Italija, Vokietija, Anglija, Prancūzija). "Keturių paktas" buvo bandomas priešintis Tautų Lygai priešpastatant keturių didžiųjų valstybių "direktoriją", siekiant primesti savo hegemoniją visoje Europoje. Ignoruodamos Tarybų Sąjungą, keturios valstybės bandė vykdyti jos izoliacijos politiką, tuo pačiu metu nušalinant kitas Europos valstybes nuo dalyvavimo sprendžiant Europos reikalus.

"Keturių paktas" reiškė "sąmokslą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybių su Vokietijos ir Italijos fašizmu, tada jau ir neslepusiam savo agresyvių ketinimų. Tuo pačiu paktas su fašistinėmis valstybėmis reiškė atsisakymą stiprinti vieningą taikių valstybių frontą prieš agresyvias valstybes.

Tačiau dėl nesutarimų tarp dalyvių ir kitų valstybių nepasitžnkinimo "keturių paktas" taip ir nabuvo ratifikuotas.

2. 1934 m. Pilsudskio-Hitlerio paktas (Vokietija, Lenkija). Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis. Ji buvo papildyta prekybos ir laivybos sutartimi, atskiri susitarimai dėl spaudos, kino, radiotransliavio, teatro ir kt. klausimų. Numatytas pakto galiojimas vienai iš susitariančiųjų šalių pradėjus karą su trečiosiomis šalimis.

3. 1935 metai. Anglijos-Vokietijos jūrinis susitarimas.

Britų vyriausybė patenkino Hitlerio reikalavimą, kad " Vokietijos laivyno galia būtu 35% nuo visos Britų imperijos galios". Proporcija 35: 100 turėjo būti taikoma tiek bendram laivyno tonažui, tiek kiekvienai laivų klasei.

Kalbant apie povandenines pajėgas Vokietija gavo teisę lygybę su Britanija, tačiau isipareigojo neviršyti 45% britų povandeninių pajėgų tonažo. Buvo numatyta, kad pažeidus šią ribą, Vokietija informuos Britanijos vyriausybę.

Vokietija taip pat įsipareigojo laikytis kokybinių apribojimų, nustatytų 1922 m. Vašingtono sutartimi ir 1930 m. Londono sutartimi

Faktiškai vokiečiams davė galimybę pastatyti 5 linkorus, du lėktuvnešius, 21 kreiserį ir 64 minininkus. Susitarimo rezultatas buvo galutinis visų Versalio sutarties apribojimų panaikinimas. Pagal leistiną tonažą Vokietijos susilygino su Prancūzijos ir Italijos - nugalėtojomis Pirmajam pasauliniam kare.

4. 1936 m. Antikominterno paktas (Vokietija, Japonija). Vokietijos ir Japonijos sutartis, kuri (po kovos su Kominternu vėliava) oficialiai įtvirtino šių valstybių bloką, kad pasiekti pasaulinį dominavimą. 1937 m. lapkritį prie "Antikominterno pakto" prisijungė Italija, vėliau daugybė kitų valstybių. 1939-40 m. Paktas buvo paverstas atviru kariniu aljansu (žr. Berlyno paktą).

5. 1938. Miuncheno suokalbis (Anglija, Prancūzija, Vokietija, Italija).

Susitarimas buvo susijęs su Čekoslovakijos Sudetų perdavimu Vokietijai.

Susitikimas Miunchene įvyko rugsėjo 29-30 dienomis. Susitarimo pagrindas buvo Italijos pasiūlymai, beveik nesiskiriantys nuo ankstesnių, Hitlerio pateiktų reikalavimų susitikime su Čemberlenų . Čemberlenas ir Daladje priėmė šiuos pasiūlymus.

1 val. nakties 30 rugsėjo 1938 m. Čemberlenas, Daladjė, Musolinis ir Hitleris pasirašė Miuncheno susitarimą. Po to Čekoslovakijos delegacija buvo įleista į salę, kurioje buvo pasirašytas šis susitarimas. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai paspaudė Čekoslovakijos vyriausybę, o prezidentas Benešas priėmė vykdyti šį susitarimą be Nacionalinės asamblėjos sutikimo.

5.1. Rugsėjo 30 d. Tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos buvo pasirašyta tarpusavio nepuolimo deklaracija.

5.2. Analogiška deklaracija tarp Vokietijos ir Prancūzijos buvo pasirašyta šiek tiek vėliau.

6. 1939 metai. Vokietijos ir Rumunijos ekonominės sutartys ir susitarimai.

7. 1939 m. Vokietijos nepuolimo sutartis su Pabaltijo šalimis.

Vokietijai sutarties tikslas buvo užkirsti kelią nuo vakarų ir tarybinės įtakos Baltijos šalims ir Vokietijos apsupimas (nepuolimo sutartis su Lietuva jau buvo sudaryta 1939 m po Vokietijos ultimatumo dėl Klaipėdos).

Baltijos valstybės turėjo būti kliūtimi TSRS įsikišimui į planuojamą invaziją į Lenkiją.

1939 m. balandžio 28 d. Vokietija pasiūlė sudaryti nepuolimo sutartis su Estija, Latvija, Suomija, Danija, Norvegija ir Švedija.

Švedija, Norvegija ir Suomija atsisakė. Gruodžio pradžioje buvo parengti sutarčių juodraščiai, tačiau pasirašymas buvo atidėtas du kartus, nes Latvija paprašė patikslinimų.

8. 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas (Vokietija, TSRS). Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutartis.

1939 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašytas Tarybų Sąjungos ir Vokietijos ekonominis susitarimas, o rugpjūčio 23 d. - Molotovo-Ribentropo paktas. Paktas numatė nepuolimo sutartį ir įsipareigojimą laikytis neutralumo, jei viena iš šalių tampa trečiosios šalies karinių veiksmų objektu.

Sutartyje yra papildomas protokolas dėl abipusių interesų sferų delimitacijos Rytų Europoje "teritorinės ir politinės reorganizacijos" atveju. Protokolas numatė įtraukti Latviją, Estiją, Suomiją, rytinius "regionus, kurie yra Lenkijos valstybės dalis", ir Besarabiją į TSRS interesų sferą, Lietuvą ir Lenkijos vakarus į Vkietijos interesų sferą.

Įdomu, ar ne? Ką, vėl Stalinas dėl visko kaltas?!