Povilas Štaras. Visuotinis politinis darbininkų streikas Kaune 1936 metais (4)

Anonimusas
+ 18 - 3
Autorius: Kibirkštis
Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com...
7536-06-18 (2018 m.), skaitė 33555
4

Šiandienos Lietuvoje, kur masinių protestų kultūra visai apmirusi, retas težino apie 1936 m. birželio įvykius Kaune, kuomet, išreikšdami solidarumą su fabrikantą Kamberį nušovusiu, o paskui nusižudžiusiu lentpjūvės darbininku Antanu Kranausku, 30 tūkst. dirbančiųjų užplūdo gatves, birželio 17 d. pradėdami trijų dienų trukmės visuotinį politinį streiką prieš tuometę fašistinę diktatūrą. Apie didžiai pamokančią bei įkvepiančią Kauno darbininkų kovą, jos socialines bei politines sąlygas – žemiau duotoje istoriko P. Štaro brošiūroje.

VISUOTINIS POLITINIS DARBININKŲ STREIKAS KAUNE 1936 METAIS 

1936 metai Lietuvoje buvo ypatingai gausūs paaštrėjusių proletariato klasinių susidūrimų su buržuazija.

Vienas iš žymiausių to meto susidūrimų buvo birželio 17 dienos 30000 darbo žmonių demonstracija ir po to sekęs 3 dienų visuotinis politinis darbininkų streikas Kaune, kuriems vadovavo Lietuvos Komunistų partija. Tai buvo galinga darbininkų klasės revoliucinių jėgų manifestacija, kuri parodė stiprėjančią liaudies masių kovą prieš fašizmą ir nuolat didėjančią Komunistų partijos jėgą.

Dar prieš šiuos įvykius, 1935 m. rugpjūčio mėn., Suvalkijoje prasidėjo dideli valstiečių neramumai, kurie tęsėsi ir 1936 m. Darbininkų klasės kova prieš kapitalistus žadino klasių kovą kaime, įkvėpė darbo valstiečius ir rodė jiems aktyvaus pasipriešinimo išnaudotojams pavyzdį. Valstiečių neramumams malšinti fašistinė policija nesigailėjo nei kulkų, nei kalėjimų. Eilė valstiečių žuvo susirėmimuose su policija, keli buvo nubausti mirties bausme: sušaudyti arba dujų kamerose nunuodyti, o daugelis buvo nuteisti ilgiems metams kalėti. Tačiau fašistai buvo bejėgiai sulaikyti vis stiprėjančią revoliucinę kovą.

Lietuvos Komunistų partija nuolat stiprino darbininkų ir valstiečių sąjungą, kurioje vadovaujantį vaidmenį vaidino darbininkų klasė – plačiųjų liaudies masių vadovas jų kovoje prieš fašistinę diktatūrą.

Teroras prieš komunistus ir visų pažangiųjų elementų persekiojimas Lietuvoje vyko visą buržuazijos viešpatavimo laikotarpį. Nepaisant šių smurto priemonių, plačiosios mūsų krašto darbo žmonių masės nesidavė įbauginamos ir, Lietuvos Komunistų partijos vadovaujamos, toliau aktyviai kovojo prieš buržuazijos diktatūrą dėl lietuvių tautos laisvės, dėl socializmo. Tos kovos eigoje darbo žmonių masės vis labiau įsitikino, kad visos buržuazinės ir smulkiaburžuazinės partijos, tame tarpe socialdemokratų ir liaudininkų partijos, visokiais būdais išduoda liaudies interesus.

Padėtis Lietuvoje streiko išvakarėse

Tai buvo metai tolesnio prieštaravimų paaštrėjimo tiek tarp kapitalistinių šalių, tiek ir šių šalių viduje.

Kai Tarybų Sąjunga iškilo visam pasauliui kaip tautų laisvės ir demokratijos, taikos ir socializmo švyturys, – tuo metu kapitalistinėse šalyse, jų tarpe ir Lietuvoje, vis labiau dūko monopolistinio kapitalo pagimdytas tarptautinis fašizmas. Hitlerinė Vokietija, Amerikos ir Anglijos monopolistinių sluoksnių remiama, atvirai ruošėsi agresijai prieš taikingąsias tautas, grasino savo kaimynams, jų tarpe ir Lietuvai. Buvo visiškai aišku, kad Lietuvos buržuazija buvo pasiryžusi kiekvienu patogiu momentu išduoti Lietuvą hitlerininkams, kurie padėtų jai susidoroti su darbo žmonių revoliucine kova, paversti Lietuvą fašistiniu kalėjimu ir kariniu placdarmu imperialistų rengiamai avantiūrai prieš Tarybų Sąjungą. Lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų išdavikišką politiką ryškiai rodė siautėjęs teroras prieš darbo žmones, vidaus gyvenimo fašizavimas hitlerinės Vokietijos pavyzdžiu. Dar 1933 m. birželio 1 d. tautininkų laikraštis „Lietuvos Aidas“ tiesiai rašė: „Reikia ilgai nelaukiant pasiekti... jos (t. y. Vokietijos. – P. Š.) vidaus santvarką“.

Lietuvos Komunistų partija savo spaudoje ir darbininkų susirinkimuose nenuilstamai aiškino darbo žmonėms, kad tolesnis buržuazijos viešpa