JIE NORĖJO GYVENTI LIETUVOJE

Autorius: Sienos Grupė Šaltinis: https://www.facebook.com/sieno... 2023-02-28 22:37:00, skaitė 308, komentavo 5

JIE NORĖJO GYVENTI LIETUVOJE

Įstrigę prieglobsčio ieškotojai

2022 lapkričio 18 dieną su mumis susisiekė 5 asmenų šeima iš Irako, esanti Minske. Du šeimos nariai dar nepilnamečiai (11 ir 16 metų). Jie prašė padėti paprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Sakė, kad nori patekti į saugią šalį, kurioje galėtų gyventi.

Iš daugelio į Lietuvą bandančių patekti žmonių istorijų bei oficialių ataskaitų žinome, kad legalus būdas pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos ambasadoje Minske arba oficialiuose pasienio kontrolės punktuose praktikoje neveikia. Taigi ir Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 14 str. pripažinta teisė siekti ir įgyti prieglobstį kitoje šalyje, neveikia. Tiksliau, neveikia tam tikrų šalių žmonėms.

Panorome praktikoje išbandyti visus LEGALIUS kelius šeimai pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Padėti šiai šeimai norėjome todėl, kad apsaugotume nuo nelegalaus sienos kirtimo - esame sutikę pasienio miškuose šeimas su verkiančiais, išsigandusiais, sergančiais vaikais, kurių gyvybei gresia pavojus...

Susisiekėme su tarptautinėmis organizacijomis Lietuvoje, bendradarbiavome su Baltarusijoje veikiančiu Raudonuoju Kyžiumi, Caritu, Human Constanta, UNCHR. Kai kurių organziacijų atstovai buvo susitikę su šeima. „Oh, it‘s really a very nice family“ – sakė jie. Vis atsirasdavo maža viltis, kad gal kažkas gal galės jiems padėti. „Wait, there is a new small hope” – sakėme jiems, taip bandydami sulaikyti juos nuo nelegalaus sienos kirtimo. Jie atsakydavo, kad laukti sunku, nes dienos nuoma kainuoja 50 eu, nuomos sutarties mėnesiui šiems žmonėms jau niekas nebesudaro, nes būstus nuomojantys Baltarusijos piliečiai naudojasi situacija kaip pasipelnymo šaltiniu. Pinigai baiginėjosi. Teigė, kad bijo išeiti nusipirkti maisto, kad žmonės, kurių vizos galiojimo laikas pasibaigęs, gaudomi gatvėje. Per vietines organizacijas padėjome jiems gauti paramą būsto nuomai, vėliau dar keli privatūs asmenys iš Lietuvos paaukojo šiai šeimai, tačiau pinigai labai greitai baigiasi, o laikas kiek reikės laukti - neapibrėžtas.

Bendraudami su šia šeima sužinojome ir jų istoriją.

Šeimos tėvas dirbo valstybės tarnautoju Pramonės ministerijoje ir jis priešinosi tam tikriems potvarkiams, susijusiems su nelegaliu darbu. Dėl šios priežasties neformalios ginkluotosios pajėgos grąsino nužudyti jo vaikus bei žmoną, todėl šeima buvo priversta bėgti. Traukdamiesi nuo grasinimų Irake jie metus gyveno Turkijoje, tačiau po metų jų leidimas gyventi nebuvo pratęstas, tad nutarė ieškoti saugumo keliaudami link Minsko.

Atvykę į Baltarusiją, su dar galiojančiomis vizomis jie bandė kirsti sieną legaliai, tačiau iš Baltarusijos pasienio kontrolės punkto, kurį būtina pereiti, norint pasiekti Lietuvos pasienio kontrolės punktą, jie buvo nuvežti į miškus ir įstumti į Lietuvą. Du kartus. Lietuvoje buvo apgręžti. Apgręžimo metu pareigūnai nufotografavo pasus. Šeima prašė vandens, tačiau negavo. Mažiausias sūnus apgręžimo metu iš baimės labai verkė, bet tai nesuminkštino pareigūnų širdžių. Vaikų mama serga širdies liga, šeima yra emociškai palūžusi nuo nuolatinės baimės ir įtampos.Taip bandant jiems patiems legaliai pasiprašyti prieglobsčio pasienio kirtimo punkte, baigėsi jų vizų Baltarusijoje galiojimo laikas

Karts nuo karto gaudavome žinutes „we cannot anymore, we will go to the forest”, ir vis bandydavome juos perkalbėti. Bet vilties buvo mažiau ir mažiau.

• Svarstėme variantus vykti su teisininku iki pasienio, tačiau paaiškėjo kad jiems tikrai nėra galimybių pasiekti oficialų pasienio kontrolės punktą.

• Lietuvos ambasadoje Minske žmonės neturi galimybės prašyti priegblobsčio, kadangi neturi galiojančios vizos.

• Baltarusijos Caritas bandė sutarti laiką konsultacijai Ambasadoje, tačiau atsakymo negavo.

• Šeima domėjosi ir galimybe prašyti prieglobsčio Baltarusijoje, tačiau gavo atsakymą su grąsinimais būti uždarytiems į kalėjimą, o vaikai tokiu atveju butų atiduoti į globos namus (turime atsakymą patvirtinančio dokumento kopiją).

Pagalbos paieškos, kaip padėti pasiprašyti prieblobsčio, tęsiasi, bendraujame su organizacijomis iš kitų ES šalių, tačiau kol kas visi mėginimai bevaisiai. Jaučiame atsakomybę, kad laikome šeimą suteikdami viltį, bet tuo pačiu saugome juos nuo rizikingos nelegalios kelionės. Suteikėme jausmą, kad jie bent kažkam pasaulyje rūpi, už ką jie nuolat dėkoja.

Pradėjus rašyti šį pasidalinimą, pasiekia žinia apie Baltarusijos- Lenkijos pasienyje mirusią jauną moterį ir šalia jos raudantį vyrą. Suprantame, kaip tokios nelaimės yra arti.

Norime kad jie rastų saugią ateitį. Ir namus.

Vieną kartą pagaunu save svajojančią, kaip pasikviesiu juos pietų ir mūsų vaikai žais kartu.