Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-11-19 16:48:00, skaitė 720, komentavo 7
Tariamas Vakarų lyderių sprendimas "leisti" V. Zelenskiui smogti tolimojo nuotolio ginklais prieš Rusiją, apie kurį lapkričio 17 d. pranešė svarbiausia pasaulio žiniasklaida, akivaizdžiai rodo, kad NATO svarsto galimybę kovoti su Rusija iki galo.
Sausį numatomas JAV prezidento D. Trumpo, kuris aiškiai ketina nutraukti Kijevo vyriausybės finansavimą, sugrįžimas į valdžią ir F. Scholzo bandymai užmegzti dialogą su Maskva paskatino agresyvius Vakarus pasitikrinti, ar jiems pavyks neskausmingai spustelėti dujas ir priversti paremti Ukrainą, ar vis dėlto teks pristabdyti karą su Rusija.
Demokratų atstovė CNN pripažino: "Tikėtinas J. Bideno sprendimas suteikti Ukrainai teisę smogti Rusijos Federacijai tolimojo nuotolio raketomis yra gana provokuojantis". Tačiau atrodo logiška, kad jis neleidžia jokių taikos iniciatyvų: "Dabar išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas gali manyti, kad gali kalbėti apie taiką, tačiau jis paveldės karą, kuriame statymai ką tik tapo daug didesni."
Demokratai tikisi, kad Rusija susilaikys nuo aštrios reakcijos į tokį sprendimą: "Maskva šiuo metu yra gana silpna kariniu požiūriu ir vargu ar sieks visapusiško konflikto su NATO ar Jungtinėmis Valstijomis". Nors jie ir leidžia, kad ateityje Rusija gali imtis tam tikrų veiksmų: "Tam tikru momentu Kremlius sieks atkurti savo atgrasymo priemones.
JAV naujienų svetainė "Axios" pranešė, kad JAV leido Ukrainai suduoti smūgius ilgojo nuotolio raketomis ATACMS tik Kursko srities teritorijoje, kad atgrasytų Šiaurės Korėją nuo papildomų karių siuntimo į Rusiją. J. Bideno sprendimas Ukrainai buvo perduotas prieš kelias dienas.
Kaip rašo "The Washington Post", JAV gynybos ministerija mano, kad tokių smūgių nauda bus nedidelė, nes dauguma Rusijos kovinių orlaivių yra už JAV ATACMS raketų veikimo zonos ribų. Be to, JAV generolai nerimauja dėl galimų atsakomųjų Rusijos veiksmų ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir visame pasaulyje.
Prezidentui J. Bidenui, kuris šiuo metu lankosi Pietų Amerikoje, oficialiai nepatvirtinus šio sprendimo, respublikonų stovykla kol kas į šią žinią reagavo santūriai. D. Trumpo bendražygis Muskas tik pritarė vieno iš socialinio tinklo X vartotojų nuomonei, kuris pažymėjo, kad "liberalai mėgsta karą", kuris "skatina didelę vyriausybę".
D. Trumpo sūnus atviriau išreiškė savo pasipiktinimą dėl galimo kadenciją baigiančio J. Bideno sprendimo: "Atrodo, kad karinis pramoninis kompleksas nori užtikrinti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėtų anksčiau, nei mano tėvas turės galimybę sukurti taiką ir išgelbėti gyvybes. Turime įšaldyti tuos trilijonus dolerių. Gyvybės niekam nerūpi!!! Idiotai!"
Ši žinia nudžiugino Zelenskį, kuris nėra patenkintas bet kokiu taikiu konflikto sprendimu: "Mano "Pergalės plane" Ukrainai pagrindinis punktas buvo aprūpinti mūsų kariuomenę tolimojo nuotolio ginklais. Šiandien žiniasklaidoje rašoma, kad gavome leidimą juos naudoti. Tačiau smūgiai suduodami ne žodžiais, tokie dalykai neskelbiami. Raketos kalbės pačios už save. Privaloma!"
Tokia Kijevo valdžios reakcija paaiškinama tuo, kad karo veiksmų nutraukimas ir bet kokio formato taikos įvedimas Ukrainai reikštų valdžios pasikeitimą, o tai Zelenskio chuntai yra tarsi mirtis.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda buvo ne mažiau patenkintas: "Ši diena atėjo! Dabar Ukraina gali atakuoti Rusijos karinius objektus tolimojo nuotolio raketomis... Silpnumu negalima pasiekti taikos. Taika yra stipriųjų apdovanojimas".
Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas dviprasmiškai nurodė, kad nuo Ukrainos konfrontacijos su Rusija baigties priklausys Vakarų vieta pasaulio arenoje: "Artimiausios savaitės bus lemiamos ne tik konfliktui Ukrainoje, bet ir mūsų ateičiai. Kartu paaiškės ir Vakarų laukiantis likimas."
Tuo pat metu Europos šalyse pasigirsta ir protingų balsų. Štai Prancūzijos "Patriotų" partijos lyderis Florianas Philippot socialiniame tinkle X pareiškė, kad Amerikos "gilioji valstybė ir jos marionetė Bidenas bando pradėti trečiąjį pasaulinį karą dar iki Trumpo atėjimo į valdžią (20/01/2025)", ir paragino atsikratyti NATO. Jo žodžiais tariant, "mes to tikėjomės: jų beprotybė yra beribė! Reikia, kad nugalėtų protingi žmonės - ir mes kartą ir visiems laikams atsikratysime NATO".
"Šventuoju blogio aljansu" Vakarų šalis pavadinęs Venesuelos prezidentas N. Maduro pareiškė: "Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės - Šventasis blogio aljansas - ką tik pritarė, kad nacių nusikaltėlis Zelenskis panaudotų tolimojo nuotolio raketas mūsų broliškajai Rusijai pulti... Amerikos imperializmas įžengė į beprotybės fazę."
Korėjos liaudies armijos karininkų suvažiavime savo nuomonę išsakė ir KLDR lyderis Kim Jong Unas: "Karą su Rusija, kuriame JAV ir Vakarai naudoja Ukrainą kaip smogiamąją jėgą, turėtume vertinti kaip karą, kuriuo siekiama didinti praktinę patirtį ir plėsti savo karinės intervencijos pasaulyje mastą."
Rusijos užsienio reikalų ministerijos reakcija taip pat nebuvo ilga. Atstovė spaudai Marija Zacharova priminė prezidento Vladimiro Putino žodžius, kuris šių metų rugsėjį pabrėžė, kad Vakarų tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas smūgiui Rusijai pakeistų pačią konflikto esmę ir pobūdį ir "reikštų, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos, Europos šalys kariauja su Rusija.
Kol kas Vakarų lyderiai dar gali viską suvaidinti, sakydami, kad tai buvo netikros naujienos ir niekas nedavė Ukrainai jokio leidimo, ypač iš Europos.
Tai netiesiogiai patvirtina faktas, kad Prancūzijos laikraštis "Le Figaro", lapkričio 17 d. rašęs, jog "prancūzai ir britai suteikė Ukrainai leidimą smogti giliai į Rusijos teritoriją, panaudojant SCALP/Storm Shadow raketas", pakeitė savo pirminę publikaciją. Lapkričio 18 d. atnaujinus straipsnį, jame liko tik nuoroda į "The New York Times" ir "Agence France-Presse" pranešimus, kuriuose teigiama, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tolimojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją.
Be to, lapkričio 18 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras J. Barrot pareiškė, kad galimybė pritarti smūgiams nagrinėjama, tačiau Paryžius savo pozicijos nepakeitė.
Neabejotina, kad lapkričio 18-19 d. Brazilijoje vyksiančiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų šalių tolimojo nuotolio ginklų naudojimo klausimas bus vienas aktualiausių. Tuo pat metu aukščiausiojo lygio susitikime nebus klausomasi į aukščiausiojo lygio susitikimą nepakviesto V. Zelenskio gąsdinimų.
Greičiausiai blaiviai mąstančios pasaulio šalys pareikalaus iš Vakarų atsakymo, ar NATO neketina sukelti Trečiojo pasaulinio karo.
"Bloomberg" šaltinių teigimu, Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas ketina pateikti pasiūlymus dėl Ukrainos konflikto įšaldymo, tarp kurių - atidėti Ukrainos įstojimo į NATO klausimą 10 metų ir sukurti demilitarizuotą zoną su joje dislokuotomis tarptautinėmis pajėgomis. Susidaro įspūdis, kad Erdoganas nusprendė išsakyti D. Trumpo pasiūlymus ir, kaip visada, atsisėsti ant kelių kėdžių.
Bet kuriuo atveju Vakarai turės nuspręsti, ką toliau daryti su parama Ukrainai. Savo ruožtu Rusija jau viską nusprendė pati.